Jei eilinis Vilniaus kiemsargis, kelis mėnesius šluojantis gatves už dyką ir viltį gauti atlyginimą, pareikalautų kokio nors miesto savivaldybės valdininko apkaltos - būtų pažemintas.
Išjuoktas. Esą, ko, žmogau, nori - gi sunkmetis. Nėra pinigų. Nors tu didelį darbą darei - tvarkei valstybės pasididžiavimą. Sostinę.
Jei ligonis, neturintis pinigų kyšiui, pareikalautų kurio nors sveikatos apsaugos viršininko apkaltos dėl jam nesuteikiamos pagalbos, būtų taip pat paniekintas.
Jo tiesiog gal kas paklaustų - ar nežinai tvarkos? Juk beveik finansavimo badmetis. Nesvarbu, kad net pagrindinis mūsų šalies įstatymas - Konstitucija - juodu rašalu deklaruoja teisę į nemokamą gydymą. Niekam tai nesvarbu. Gal tik pačiai Konstitucijai.
Jei savo teises ketinantis apginti dirbantis pensininkas pareikalautų savo sąjungos vado apkaltos, jam grėstų panašus “kryžius”.
Todėl, kad tos sąjungos pirmininkas - premjero neetatinis patarėjas. Kitaip sakant - konsultantas. O kad neetatinis - dar klausimas. Kaip ir kitas - kas išlaiko tą sąjungą?
Nei kiemsargis, nei ligonis, nei už komunalines paslaugas daugiau negu už maistą sumokantis pensininkas Lietuvoje negali pareikalauti jokios apkaltos. Nes žino, kad yra trečiarūšiai. Piliečiai - tik pagal formalius paso duomenis.
O Seimo nariai gali kaltinti apkalta vienas kitą. Fiktyviai teisti. Po didelio humoro spektaklio net sekti pasaką, kad tos komisijos, kuri yra apkaltos pradžių pradžia, gal visai nereikia. Gal jau reikia atskirų komisijų. Viena - etikos, kita - procedūrų.
Teisybė, nes pats “apkaltininkų” cerberis važinėja leksusu. Už “parlamentinei veiklai” skirtus pinigus. Nes kokia nusenusia, palopyta “audine” pas rinkėjus juk nenuvažiuosi. Ne lygis. Gėda. Nepatogu. Ką rinkėjai pagalvos?
Vienas parlamentaras atvirai pravaikštauja Tailande. Prieš tai dar tam ir “pasidaręs” valstybinių pinigų sniego sportui. Bet, rodos, tik asmeninėms “jaunimo globėjo” reikmėms.
Kitas už jį dirba. Nors anksčiau dirbo teisėsaugoje. Turėjo žinoti viską apie Baudžiamąjį kodeksą. Apie dokumentų klastojimą. Saugoja tik vadinamasis laisvas Seimo nario mandatas. Neatimamas, jei jo atimti niekas nenori. Nes pabyrės koaliacija.
Kuri dar vadinasi - valdančioji. Ką valdo, niekas nežino. Nes Lietuvoje negalima suvaldyti net tų, kurie atsidūrė apkaltos taikiklyje. Atsidūręs gali būti koalicininkas arba kandidatas į tokius. Nuo to priklausys postai. Komitetų ar ministrų portfeliai. Jų kainos. Gal ir nauda.
Todėl dilema, kur dėti kablelį klausime: bausti negalima pasigailėti, politikų apkaltos procese apskritai nebeegzistuoja. Lietuvoje. Nes apkaltos procedūroje aiškinamasi ne kaltė, o politinė nauda. Čia net ir prisipažinęs kaltas neliksi apkaltintas, bent “procedūriškai” nubaustas.
Nes subyrės ta “koalicija”. Ne etiškai. Ne procedūriškai. Ne įstatymiškai. Paprasčiausiai - aritmetiškai. Kokia gali būti apkalta ar kaltė, kai žmonės vienas kitą gąsdina. Nes turi keistai vadinamą “teisinę neliečiamybę”. Ir nesvarbu, kad už juos balsavo ne visa Lietuva, o tik trečdalis.
Tai gal tik trečdalis ir neliečiamybės? Galėtų prokuroras kurį nors Seimo narį sulaikyti jei ne 48-ioms, tai bent 16-ai valandų? Profilaktiškai. Etiškai. Procedūriškai. Pabūti su tauta Lukiškėse. Nereikėtų pono Salamakino kompanijai taip sunkiai vargti.
