Nuotolinė medicina keičia vizitus poliklinikoje? Gydytojas paaiškina, kada to pakanka, o kada – ne

Lietuvoje ši praktika taip pat prigijo ir sparčiai populiarėja - pernai nuotolinės konsultacijos sudarė apie penktadalį visų šeimos gydytojų vizitų. Vis dėlto daugeliui vis dar kyla klausimų - kokiose situacijose nuotolinės konsultacijos iš tikrųjų padeda labiausiai ir kokie įsitikinimai apie jas tėra mitai.

Trejus metu pacientus nuotoliniu būdų platformoje „uhealth" konsultuojantis šeimos gydytojas Domas DENISOVAS pasidalino savo patirtimi.

Vienas iš dažniausių klaidingų įsitikinimų - kad nuotolinėje konsultacijoje pacientai kalba ne su tikru gydytoju.

„Pačioje darbo su „uhealth" klientais pradžioje pacientai pasitikrindavo, ar jie kalbasi su tikru gydytoju. Buvo net nustebusių, kai patvirtindavome, kad tikrai taip, dirba šeimos gydytojas. Dabar tokių klausimų sumažėjo, bet kartais dar pasitaiko - atsargiai pasitikrinama, ar aš tikrai gydytojas", - pasakoja D. Denisovas.

Gydytojas pabrėžia, kad nuotoliniu būdu atliekamos visos šeimos gydytojo funkcijos - nuo paciento būklės įvertinimo iki siuntimų ar tyrimų skyrimo.

„Taip pat dar pasitaiko manančių, kad mes tik vaistus pratęsiame, kad negalime išrašyti siuntimų ar kitaip dirbame „nepilną" šeimos gydytojo darbą. Bet dirbame pagal šeimos gydytojo nusistovėjusius reikalavimus ir atliekame viską, ką įmanoma nuotoliu. Gavę iš pacientų nuotraukas su odos išbėrimais, įkandimais, nudegimais ar kitais išoriniais požymiais mes galime nuotolinių būdu paskirti gydymą arba nusiųsti pas tos srities specialistą", - sako gydytojas.

Dar vienas vyraujantis klaidingas įsitikinimas apie nuotolinę mediciną - kad toks vizitas būna paviršutiniškas.

„Nuotolinės konsultacijos metu turime skirti daugiau laiko paciento apklausai, nes negalime remtis fizine apžiūra. Tad, sakyčiau, nuotoliu gydytojas pasistengs jus apklausti net atidžiau, nei atvykus į šeimos gydytojo kabinetą. Taip pat nuotolinei konsultacijai galime skirti kiek daugiau laiko, nei fizinei, tad turime ir daugiau galimybių įsigilinti", - teigia D. Denisovas.

Kada rinktis nuotoliu, kada - gyvai

Nuotolinės konsultacijos ypač pasiteisina tais atvejais, kai nereikia išsamios fizinės apžiūros pasitelkus specialią įrangą, o svarbiausia - pokalbis su gydytoju ir paciento būklės įvertinimas.

„Pirmiausia - kai reikia pasikonsultuoti dėl jau diagnozuotos ligos ar jos gydymo. Antra - kai pacientui reikia pratęsti anksčiau skirtus vaistus. Šiose situacijose nuotolinė konsultacija leidžia greitai ir patogiai išspręsti klausimus, nereikalaujant vizito į polikliniką", - aiškina šeimos gydytojas.

Anot jo, gydytojai nuotoliu taip pat dažnai padeda išduoti siuntimus, sprendžia dėl paprastų infekcijų gydymo ar suteikia pagalbą kelionių metu, kai laukti gyvos apžiūros neįmanoma.

Kad tokios paslaugos žmonėms reikalingos, rodo ir apklausų duomenys. Lietuvoje 2023 metais atlikto mokslinio tyrimo metu net 67 procentai pacientų nurodė, kad ateityje jie norėtų mišraus konsultacijų modelio - dalį vizitų gyvai, dalį nuotoliniu būdu. Tai leidžia manyti, jog visuomenė nuotolinę mediciną mato ne kaip išimtį, o kaip patogų kasdienybės sprendimą. Vis dėlto yra situacijų, kai nuotolinė konsultacija nepakankama.

„Jei matome, kad problema reikalauja fizinės apžiūros ir atsiųstų nuotraukų nepakanka - pacientą siunčiame gyvai konsultacijai. Pavyzdžiui, skausmas ausyje po nardymo gali reikšti sieros kamštį - įtarti galime, bet patvirtinti tik apžiūrėję. Taip pat būtina kontaktinė konsultacija esant ūmioms, pavojingoms būklėms - pilvo skausmams, dusuliui, alpimui, itin aukštai temperatūrai, bėrimams ar regėjimo sutrikimams", - pabrėžia D. Denisovas.

Pasak gydytojo, svarbiausia - įvertinti situacijos rimtumą. Jei tai ūmūs, gyvybei pavojingi skundai, būtina nedelsiant kreiptis gyvai.

„Bet jei reikia pasiklausti gydytojo dėl atsiradusių simptomų, pratęsti gydymą ar gauti siuntimą, nuotolinė konsultacija yra greitas, saugus ir visavertis būdas gauti šeimos gydytojo pagalbą", - apibendrina D. Denisovas.