Lietuvos krepšinio šimtmečio proga apdovanojama penkiolika šio sporto puoselėtojų

Pasak pranešimo, išskirtinį apdovanojimą pelnė Algimantas Bertašius (g. 1934 m.) ؘ– inžinierius, sporto istorikas, buvęs Kauno krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narys, 1997 m. LTOK premijos laureatas, knygų „Lietuvos krepšinis“, „Kauno „Žalgiris“ (1944–1983): vyrų krepšinio komandos istorija, rungtynių rezultatai, žaidėjai, treneriai“ (1983), „Krepšinio žinynas, 1922–1998“ (1999), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925–2013 m.)“ bei kitų bendraautoris ar autorius. Taip pat – vienintelio Lietuvoje krepšinio muziejaus (2009 m.) įkūrėjas, knygų „Auksinė žinia Europai 1937 m.“, „Iš kiemo į didįjį krepšinį“ (2016) ir kitų autorius Leonas Karaliūnas (g. 1955 m.).

Apdovanojimas bus įteiktas ir knygos „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis, 1939–1989“ bendraautoriui, Lietuvos televizijos žurnalistui, publicistui, redaktoriui Vidmantui Mačiuliui (g. 1946 m.), kuris nuo 1992-ųjų sausio kuria ir veda savaitinę laidą „Krepšinio pasaulyje“, o nuo 1990 metų yra Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas. Pažymėtina, kad už dokumentinių novelių filmą „Atėjo… Sabas!“ jo kūrėjas V. Mačiulis buvo apdovanotas Vinco Kudirkos premija (2015).

Tarp Lietuvos krepšinio 100-mečio proga apdovanojamųjų yra ir krepšinio entuziastas Aleksas Makulavičius (g. 1936 m.) – krepšinio teisėjas ir komisaras, treneris, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbuotojas, įvairių turnyrų organizatorius. Yra ir krepšininkas, politikas, visuomenininkas, keliolika metų žaidęs „Žalgirio“ komandoje Anatolijus Čupkovas (g. 1944 m.), Pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionatų dalyvis, ne kartą juose tapęs nugalėtoju ir prizininku. Jis – ir Pasaulio krepšinio veteranų federacijos (FIMBA) valdybos narys, Kauno krepšinio klubo „Žalgiriečiai veteranai“ prezidentas, Lietuvos krepšinio veteranų lygos viceprezidentas. Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas bei Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas.

Apdovanojamųjų penkioliktuke – nemaža trenerių – Algimantas Šatas (g. 1946 m.), pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris, Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės vyr. treneris, Valentinas Kanapkis (g. 1945 m.), Lietuvos krepšininkas, treneris, Algimantas Ivašauskas (g. 1939 m.), krepšinio treneris, sporto organizatorius, dalyvavęs Springfilde (JAV, 1991) neeiliniame FIBA kongrese, kuriame Lietuvos krepšinio federacija buvo grąžinta į FIBA narių gretas. Tai – ir Saulius Vilkas (g. 1940 m.), Klaipėdos krašto krepšinio puoselėtojas, Adomas Klimavičius (g. 1948 m.), Šiaulių krašto krepšinio puoselėtojas, bei Albinas Asevičius (g. 1937 m.), ilgametis Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ treneris bei vadovas.

Krepšinio šimtmečio šventėje bus pagerbta ir Bronė Švitrienė (g. 1952 m.), Klaipėdos universiteto (KU) docentė, 20 metų vadovaujanti ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusiai KU šokėjų grupei „Leader Dance“, knygos „Krepšinio komandų palaikymo šokių grupių rengimo aspektai“ (2008) autorė. Ir – Saulius Samulevičius (g. 1961 m.), ilgametis Lietuvos krepšinio organizatorius, ir Juozas Petkevičius (g. 1946 m.), Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės masažistas, vadinamas šios rinktinės talismanu. Apdovanoti numatoma ir Lietuvos krepšinio sirgalių tėvą Tomą Balaišį – Sėklą, kuris nuo 2003 metų nepraleidžia nė vienų Lietuvos vyrų rinktinės varžybų.

ELTA primena, kad prieš 100 metų, 1922-aisiais, buvo surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, kuriose varžėsi Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos bei tuometės Lietuvos laikinosios sostinės (Kauno) rinktinės. Ir šis susitikimas paženklino krepšinio, dabar vadinamo antrąja lietuvių religija, užgimimą bei šios sporto šakos populiarumo Lietuvoje pradžią.