Kai paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinei Europos čempionate neatstovaus daug garsių krepšininkų, iškart pasigirdo palyginimai su 2010-ųjų komanda, iškovojusia bronzą pasaulio pirmenybėse. Esą šiemetinė rinktinė yra jauna, išalkusi pergalių, kaip ir ana bronzinė.
Kiek iš tiesų yra panašumų tarp šių ekipų? Kol neprasidėjo Europos čempionatas, negalima palyginti žaidimo ir rezultatų, bet galima palyginti krepšininkų amžių, patirtį, statusą.
Panašumų tikrai yra, bet yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, 2010-ųjų rinktinė buvo gerokai jaunesnė nei šiemetinė.
Šviežio oro gūsis
Tokie palyginimai visada yra kiek spekuliatyvūs, tačiau lyginti norisi, ir ne tik žurnalistams ar sirgaliams. Net ir 2010-ųjų rinktinės narys Jonas Mačiulis, prieš kontrolines lietuvių rungtynes su Sakartvelu paklaustas apie panašumą, palyginimo nesikratė. Pasak jo, panašumo esama.
Prisiminkime, kaip viskas buvo 2010 m. Lietuvos rinktinei nepadėjo Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai. Kiek anksčiau, po 2008 m. olimpinių žaidynių, karjerą nacionalinėje komandoje baigė Ramūnas Šiškauskas. Sudėtis atrodė per „žalia", tačiau rinktinė pasaulio čempionate laimėjo 8 iš 9 rungtynių. Ji suklupo tik pusfinalyje, kuriame 74:89 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV ekipai.
Ta rinktinė iki šiol prisimenama kaip šviežio oro gūsis. Galbūt dar ir todėl, kad prieš tai vykęs 2009 m. Europos čempionatas buvo ypač nesėkmingas, o kiek vėliau, 2011 m. Europos čempionate ir 2012 m. olimpinėse žaidynėse, irgi nepavyko nuveikti nieko ypatingo, nors senbuviai sugrįžo į rikiuotę.
Lyginti skatina ir tai, kad prie rinktinės vairo tiek tada stovėjo, tiek dabar stovi treneriai debiutantai. 2010 m. Kęstutis Kemzūra buvo neseniai perėmęs vairą iš Ramūno Butauto. Rimas Kurtinaitis pernai, po nesėkmingo olimpinio atrankos turnyro, pakeitė Kazį Maksvytį. Kol kas jis vadovavo rinktinei tik atrankos languose, tad didysis debiutas dar tik laukia.
Ne tokie jau ir jauni
Kalbant apie šiemetinę rinktinę, nuolat vartojamas žodis „jauna". Deja, tai tiesiog klišė, nes pagal pasuose įrašytą amžių komanda nėra labai jauna. Gal geriau tiktų sakyti, kad jai trūksta patirties.
Palyginkime 2010-ųjų ir šiemetinės rinktinių krepšininkų amžius. Tada jauniausias buvo 22-ejų Martynas Gecevičius. Mantui Kalniečiui, Martynui Pociui ir Martynui Andriuškevičiui buvo po 24-erius. Beje, M.Kalnietis gimtadienį minėjo turnyro metu. Linui Kleizai, J.Mačiuliui ir
Renaldui Seibučiui buvo po 25-erius. Pauliui Jankūnui - 26-eri, Tadui Klimavičiui - 27-eri, Simui Jasaičiui ir Tomui Delininkaičiui - po 28-erius, Robertui Javtokui - 30 metų.
Neskaičiuojant mėnesių ir apvalinant iki metų, amžiaus vidurkis gaunasi 25,6 metų. Dauguma krepšininkų buvo pačiame jėgų žydėjime arba prie jo artėjo. Sudėtyje nebuvo nei visiškai „žalių" žaidėjų, nei veteranų. Taip, amžiumi kiek išsiskyrė M.Gecevičius, tačiau jis jau buvo pažaidęs Eurolygoje, o pasaulio čempionate su 6,6 taško vidurkiu į pagrindinius vaidmenis nepretendavo.
Šiemetinėje rinktinėje kol kas yra 15 kandidatų ir galima paskaičiuoti tik vidutinį visų jų, o ne galutinio dvyliktuko amžių. Jauniausi - Mantas Rubštavičius ir Ąžuolas Tubelis, kuriems yra po 23-ejus. Marekui Blaževičiui ir Rokui Jokubaičiui yra po 24-erius, Deividui Sirvydžiui, Ignui Sargiūnui ir Arnui Veličkai - po 25-erius, Laurynui Biručiui ir Tadui Sedekerskiui - po 27-erius, Margiriui Normantui - 28-eri, Kristupui Žemaičiui - 29-eri, Gyčiui Radzevičiui 30 metų.
Kitaip nei 2010-ųjų rinktinėje, šiemetinėje yra krepšininkų, jau gerokai įkopusių į ketvirtąją dešimtį. Jonui Valančiūnui - 33-eji, rugpjūčio 16 d. tiek pat sukaks Rokui Giedraičiui. Vyriausias - 35-erių Eimantas Bendžius.
Kol kas kandidatų amžiaus vidurkis yra 27,4 m. Dvyliktuko vidurkis turbūt bus didesnis. Įsivaizduokime, kad už dvyliktuko ribų lieka M.Rubštavičius, M.Blaževičius ir A.Velička, o tai yra visai įmanomas scenarijus. Tokiu atveju amžiaus vidurkis išaugtų iki 28,25 metų. Tikrai ne veteranų komanda, bet ir nelabai jauna.
Tik vienas medalininkas
O kaip dėl pergalių alkio? Jis juk priklauso ne nuo pase įrašyto amžiaus. 2010-aisiais dauguma krepšininkų tikrai buvo išalkę medalių, nes niekada nebuvo jų laimėję su vyrų rinktine. Tiksliau, septyni krepšininkai iš dvylikos. Visgi beveik pusė komandos jau žinojo, koks tai jausmas - užlipti ant pakylos. 2007 m. Europos čempionato bronzos medalių savininkais tapo S.Jasaitis, L.Kleiza, J.Mačiulis, P.Jankūnas ir R.Javtokas. Keturi iš šių žaidėjų, išskyrus P.Jankūną, jau buvo dalyvavę krepšininkų svajonių turnyre - olimpinėse žaidynėse.
Šiemet tarp kandidatų yra tik vienas žaidėjas, savo kolekcijoje jau turintis didžiųjų turnyrų apdovanojimus - J.Valančiūnas. Jis tapo Europos vicečempionu 2013 ir 2015 m. Tik J.Valančiūnas yra pajutęs ir olimpinių žaidynių dvasią. Taigi, šiemetinė komanda turėtų būti dar alkanesnė nei 2010-ųjų.
J.Valančiūno bagažas
Krepšininko patirtį geriau parodo ne jo amžius, o tai, kiek ir kur jis yra atstovavęs rinktinei, kokio lygio klubuose žaidęs. 2010 m. patirtimi ne tik dėl amžiaus išsiskyrė R.Javtokas, iki bronzinio pasaulio čempionato jau dalyvavęs 7 didžiuosiuose turnyruose, tarp jų - dvejose olimpinėse žaidynėse.
5 didžiųjų turnyrų patirtį jau buvo sukaupęs S.Jasaitis, 4 -
L.Kleiza, 3 - P.Jankūnas ir J.Mačiulis, 2 - M.Kalnietis ir T.Delininkaitis. R.Seibutis, M.Pocius, M.Gecevičius, T.Klimavičius ir M.Andriuškevičius buvo debiutantai. Beje, du pastarieji vėliau į rinktinę didžiuosiuose turnyruose taip ir nesugrįžo.
Dabar patirtimi labai ryškiai išsiskiria J.Valančiūnas, dalyvavęs net dešimtyje didžiųjų turnyrų - dvejose olimpinėse žaidynėse, trijuose pasaulio čempionatuose ir penkiuose Europos čempionatuose. Šalia ilgamečio rinktinės kapitono susibūrė krepšininkai, aukščiausio lygio rinktinių varžybose žaidę tik po kartą ar du. Po du kartus didžiuosiuose turnyruose varžėsi R.Jokubaitis, R.Giedraitis ir E.Bendžius, po vieną kartą - D.Sirvydis, T.Sedekerskis, M.Normantas ir K.Žemaitis.
Ą.Tubelis su vyrų rinktine nėra dalyvavęs čempionatuose, bet pernai rungtyniavo olimpiniame atrankos turnyre. G.Radzevičius, L.Birutis, M.Blaževičius, A.Velička ir M.Rubštavičius yra žaidę tik atrankos languose, o I.Sargiūnas nežaidė ir juose. Jei gynėjas pateks į dvyliktuką, jo lauks debiutas oficialiose rinktinės rungtynėse.
Viską sudėjus, šiek tiek daugiau patirties didžiuosiuose turnyruose turėjo 2010-ųjų rinktinės krepšininkai, nors jie ir buvo jaunesni. Tada beveik pusė žaidėjų jau buvo dalyvavę trijuose ir daugiau turnyrų. Dabar beveik visas patirties bagažas tenka J.Valančiūnui, kiti tik pratinasi prie didžiųjų turnyrų.
Sumažėjo Eurolygos žaidėjų
Krepšininko statusą rodo ne tik pasiekimai rinktinėje, bet ir tai, kokiam klubui jis atstovauja, kokioje lygoje žaidžia. Šiemetinėje rinktinės sudėtyje yra tik vienas NBA žaidėjas - J.Valančiūnas. Eurolygoje praėjusį sezoną žaidė R.Jokubaitis, R.Giedraitis, T.Sedekerskis, D.Sirvydis ir L.Birutis. Kitą sezoną dalies krepšininkų statusas jau bus pasikeitęs. R.Giedraitis Eurolygoje nerungtyniaus, bet joje turėtų debiutuoti naujieji Kauno „Žalgirio" nariai Ą.Tubelis ir M.Rubštavičius.
Kaip buvo 2010-aisiais? Tada sudėtyje nebuvo nė vieno krepšininko, atvykusio į pasaulio čempionatą iš NBA klubo. Po bronzinių pirmenybių į stipriausią pasaulio lygą, „Toronto Raptors" klubą sugrįžo L.Kleiza, bet iki jų puolėjas atstovavo Pirėjo „Olympiakos". Eurolygos komandose 2009-2010 m. sezone rungtyniavo dar septyni rinktinės nariai. „Žalgirio" marškinėlius vilkėjo M.Kalnietis, M.Pocius ir T.Klimavičius, „Ryto" - M.Gecevičius, Milano „Olimpia" - J.Mačiulis, Maskvos srities „Chimki" - P.Jankūnas ir R.Javtokas. Po pasaulio čempionato Eurolygos žaidėjais tapo S.Jasaitis ir T.Delininkaitis, persikėlę atitinkamai į „Rytą" ir „Žalgirį". Tiksliau, abu šie krepšininkai ir anksčiau buvo žaidę Eurolygoje, bet ne 2009-2010 m.
„Popieriuje" vėlgi peršasi išvada, kad 2010-ųjų rinktinė buvo šiek tiek stipresnė. Taip, šiemetinė komanda turi J.Valančiūną, bet bronzinėje ekipoje buvo daugiau Eurolygos krepšininkų.
Žinoma, visa tai ir yra tik „popieriuje", o ir jame pagal aptartus kriterijus dviejų rinktinių skirtumai nėra dideli. Jei visgi ieškotume ne skirtumų, o panašumų, krenta į akis, kad abejose komandose yra po potencialų lyderį aukštaūgį ir įžaidėją, kurį galima pavadinti lyderio dešiniąja ranka. 2010 m. siautėjo L.Kleiza, bene svarbiausias jo pagalbininkas buvo M.Kalnietis. Šiemet lyderio vaidmuo numatytas J.Valančiūnui, bet ne ką mažiau svarbus gali būti R.Jokubaičio žaidimas.
Kiek šios dvi rinktinės iš tiesų panašios, sužinosime Europos čempionate, vyksiančiame nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 14 d.