Pretendentų peržengti olimpinį slenkstį Lietuvoje netrūksta

Sporte mes universalūs

Jamaikai užtenka turėti kelis puikius sprinterius, kad susirinktų gausų medalių derlių. Lietuva tuo pasigirti negali, bet mūsų sportininkai renka apdovanojimus įvairiose sporto šakose. Nuo 1992 m. Barselonos žaidynių medaliais pasipuošė jau 11-os šakų atstovai iš Lietuvos.

Iš viso olimpinėje programoje Londone buvo 26 sporto šakos. Be abejo, atšakų ir rungčių yra daug daugiau. Pavyzdžiui, plaukimas, šuoliai į vandenį ir vandensvydis oficialiai vadinami viena - vandens sporto - šaka. Kita vertus, akademinis irklavimas ir baidarių ir kanojų irklavimas yra visiškai skirtingos sporto šakos.

Lietuva gali pasigirti esanti universali sporto valstybė. Londone mūsiškiai išbandė jėgas 14-oje, tai yra daugiau nei pusėje, sporto šakų. Penkiose iš jų pavyko pasiekti geriausius rezultatus nuo Nepriklausomybės atgavimo. Tai padarė plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės, baidarių ir kanojų irklavimo, bokso bei gimnastikos atstovai. Imtynėse ir dziudo geriausius laimėjimus pavyko pakartoti.

Anksčiau lietuviai yra dalyvavę dar dviejų sporto šakų - stalo teniso ir sunkiosios atletikos - varžybose. Nedaug trūko, kad ir Londone būtų jų atstovai. Stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė nedalyvavo dėl nėštumo, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis - dėl dopingo skandalo. Taigi iš viso lietuviai nuo 1992 m. paliko pėdsakus 16-oje vasaros olimpinių sporto šakų. „Sporto žmonės“ pabandė išsiaiškinti, kurios sporto šakos realiausiai pretenduoja padidinti šį skaičių.

Sutrukdė trauma

2011 m. pradžioje atrodė, kad realius šansus vykti į olimpiadą turi tenisininkas Ričardas Berankis. Tuo metu jis užėmė 73 vietą pasaulio reitinge. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 64 tenisininkai, bet kai kurių šalių sportininkų elite yra per daug. Visi geriausi ispanai ar prancūzai negali vykti į olimpiadą dėl valstybėms skirtų kvotų.

Deja, svajonės patekti į žaidynes pagal reitingą greitai subliūško. Dėl sveikatos problemų R.Berankis ilgai nežaidė ir lentelėje nusirito į antrojo šimtuko antrąją pusę. Paskutinė galimybė buvo vardinis kvietimas, tačiau ir jis suteiktas nebuvo.

Viltis kovoti olimpiadoje yra atidėta, bet ne palaidota. „Be abejo, ambicijos ir tikslas joje dalyvauti išlieka. Pagrindinė viltis pagal rezultatus, potencialą ir pasiekimų istoriją ir toliau yra Ričardas. Tikiuosi, kad į Rio de Žaneirą vardinio kvietimo net nereikės“, - vylėsi Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. Dabar R.Berankis reitinge užima 88 vietą, o antrosios šalies raketės Lauryno Grigelio akcijos šiuo metu krenta.

Lietuvoje yra perspektyvių jaunų tenisininkių, tačiau kol kas jos net neturi reitingo. „Konkurencija yra baisi. Kad gautum vieną tašką moterų reitinge, reikia tris kartus pereiti po ratą profesionalių turnyruose. Kitaip nei vyrų, kur vieną kartą laimėjęs tu gauni tašką. Jaunosioms mūsų merginoms nėra taip paprasta. Reikia daug kur važiuoti, visur reikalingi pinigai. Potencialo yra, bet per ketverius metus šuolis į pirmą šimtuką yra sunkiai įsivaizduojamas“, - pripažino R.Grušas.

Azerbaidžano intrigos

Labai nedaug iki Londono olimpinių žaidynių trūko konkūrų varžybose dalyvaujančiam raiteliui Benui Gutkauskui. Anot sportininko tėvo, Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidento Gedimino Gutkausko, pasiekti tikslo nepavyko dėl vienos valstybės sudarytų kliūčių. „Kai Azerbaidžanas mato, kad nepatenka į olimpiadą, surengia pas save varžybas, nieko daugiau neįsileidžia ir surenka atrankos taškus. Jei juos aplenkiame, azerbaidžaniečiai vėl surengia varžybas ir vėl mus aplenkia. Neįmanoma buvo ką nors padaryti. Kalti tik azerbaidžaniečiai“, - nurodė G.Gutkauskas.

29-ioms regiono valstybėms buvo duotos tik dvi vietos olimpiadoje. Jos paskirstytos pagal reitingą ir surinktus atrankos taškus. Kaip tvirtino G.Gutkauskas, jo sūnus liko trečias ar ketvirtas. Praėjusį savaitgalį B.Gutkauskas patyrė rimtą traumą varžybose Maskvoje. Raiteliui trūko kojos ir peties raiščiai, išniro peties kaulas. Gydymas turėtų trukti keletą mėnesių.

Vilčių patekti į olimpines žaidynes tai nepanaikino. Konkūrų varžybose gali dalyvauti ir garbaus amžiaus sportininkai, o B.Gutkauskui - dar tik 25-eri. „Pagal amžių Benas dar gali sportuoti nors ir kelis dešimtmečius. Daug kas priklausys nuo jo ir žirgų formos, nuo to, ką vėl išdarinės Azerbaidžanas ar dar kas nors. Šansai ir norai yra. Darysime viską, kad patektume“, - užtikrino G.Gutkauskas.

Važinėjimas į konkūrų varžybas yra brangus malonumas, todėl anksčiau raitelis svarstė galimybę atstovauti Ukrainai. G.Gutkauskas teigė, kad dabar tokių minčių nėra: „Lyg ir normaliai bendraujame su olimpiniu komitetu ir sporto departamentu. Žadėjo kitais metais dar labiau padėti. Šiemet buvo pirmi metai, kai kažką gavome olimpinei atrankai. Anksčiau jokios pagalbos nebuvo, viskas buvo už savas lėšas“. Beje, sovietmečiu vienas Lietuvos raitelis yra dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seule Raimundas Udrakis užėmė 15 vietą.

Jaunosios žvaigždės

Paplūdimio tinklininkių Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės pavardės Lietuvos sporto gerbėjams jau puikiai žinomos. Pernai merginos laimėjo Europos 18-mečių čempionatą Vilniuje. Šią vasarą jos tapo pasaulio 19-mečių čempionėmis ir pelnė bronzą Europos 20-mečių pirmenybėse.

17-metės sportininkės jau garsiai kalba apie norą startuoti Rio de Žaneire. „Viltys yra pagrįstos. Paplūdimio tinklinio žaidėjų pats geriausias amžius yra nuo 25 iki 35 metų. Jos turi laiko. Aukščiausių pasiekimų tikėsimės dar kitoje - 2020 m. - olimpiadoje. O į Braziliją pasistengsime patekti. Ketveri metai yra nemažas laikas“, - sakė Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas.

Jo nuomone, atotrūkis tarp jaunių ir suaugusiųjų lygio yra nemažas, tačiau tai nėra ir praraja. „Žaidėme Rytų Europos suaugusiųjų čempionate. Pogrupyje teko susitikti su rusėmis - pastarosios olimpiadoje užėmė devintą vietą. Pralošėme 18:21, 23:25. Nėra taip toli. Merginoms dar tik sueis po 18 metų. Jei viskas bus gerai, konkurentes pavysime“, - svarstė M.Vasiliauskas. Federacijos prezidentas planuoja, kad kitą sezoną Ieva ir Monika daugiau koncentruosis į suaugusiųjų varžybas.

Komandoms - sunku

Lietuvos salės tinklininkai apie dalyvavimą olimpiadoje kol kas gali tik pasvajoti. „Viskas daroma po truputį. Mergaites irgi paėmėme jaunas ir jas ruošėme. Dabar sudaroma berniukų grupė. Jei pavyks tą grupę padaryti gerą, ateityje visko gali būti. Darbas atliekamas, o rezultatai pasirodo vėliau“, - sakė M.Vasiliauskas.

Problema ta, kad salės tinklinį žaidžia labai aukšti žmonės. Lietuvoje daugelį aukštaūgių patraukia krepšinis. Be to, surasti vieną ar du talentingus sportininkus visada lengviau nei surinkti visą komandą. Lietuvos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istorija tai patvirtina. Kol kas šaliai yra atstovavusi tik vyrų krepšinio rinktinė.
Praeityje Lietuva turėjo ne vieną rankinio ar futbolo žvaigždę. Atstovaudami TSRS rinktinei, olimpiniais rankinio čempionais tapo Aldona Nenėnienė (1976 ir 1980 m.), Sigita Strečen (1980 m.) ir Valdemaras Novickis (1980 m.). Futbolo turnyrą 1988 m. laimėjo Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis. Tinklinio čempionu 1968 m. tapo Vasilijus Matuševas.

Nepriklausomoje valstybėje šios sporto šakos, kaip ir TSRS laikais klestėjęs moterų žolės riedulys, nežengė į priekį. Olimpinėse futbolo varžybose dalyvauja 23 metų ir jaunesni sportininkai. Šios amžiaus grupės Lietuvos komandos, kaip ir suaugusiųjų rinktinė, niekada nėra patekusios į pasaulio ar Europos čempionatus. Jau seniai to negali padaryti ir rankininkai. Paskutinis didelis turnyras, kuriame dalyvavo Lietuvos rankinio rinktinė, buvo 1998 m. Europos vyrų čempionatas.

Didžiausi Lietuvos sportininkų laimėjimai olimpinėse varžybose (nuo Nepriklausomybės atgavimo)

LENGVOJI ATLETIKA - trys aukso medaliai (Romas Ubartas 1992 m., Virgilijus Alekna 2000 ir 2004 m.).

ŠAUDYMAS - aukso medalis (Daina Gudzinevičiūtė 2000 m.).

VANDENS SPORTAS - aukso medalis (Rūta Meilutytė 2012 m.).

ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ - aukso medalis (Laura Asadauskaitė 2012 m.).

BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMAS - sidabro medalis (Jevgenijus Šuklinas 2012 m.).

BURIAVIMAS - sidabro medalis (Gintarė Volungevičiūtė 2008 m.).

KREPŠINIS - trys bronzos medaliai (vyrų rinktinė 1992, 1996 ir 2000 m.).

DVIRAČIŲ SPORTAS - bronzos medalis (Diana Žiliūtė 2000 m.).

IRKLAVIMAS - bronzos medalis (dvivietė - Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja 2000 m.).

IMTYNĖS - du bronzos medaliai (Mindaugas Mizgaitis 2008 m. ir Aleksandras Kazakevičius 2012 m.).

BOKSAS - bronzos medalis (Evaldas Petrauskas 2012 m.).

SUNKIOJI ATLETIKA - 5 vieta (Ramūnas Vyšniauskas 2004 m.).

STALO TENISAS - 9-16 vietos (dvejetas - Rūta Paškauskienė ir Jolanta Prūsienė 2000 m.).

BADMINTONAS - 9-16 vietos (Kęstutis Navickas 2008 m.).

DZIUDO - 9-16 vietos (Algimantas Merkevičius 1996 m., Marius Paškevičius ir Karolis Bauža 2012 m.).

GIMNASTIKA - 17 vieta (Rokas Guščinas 2012 m.).

FUTBOLAS - nedalyvavo.

RANKINIS - nedalyvavo.

TINKLINIS - nedalyvavo.

ŽOLĖS RIEDULYS - nedalyvavo.

ŽIRGINIS SPORTAS - nedalyvavo.

ŠAUDYMAS IŠ LANKO - nedalyvavo.

FECHTAVIMAS - nedalyvavo.

TENISAS - nedalyvavo.

TRIATLONAS - nedalyvavo.

TAEKVONDO - nedalyvavo.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Sporto žmonės"