Vladas Gaidys: Apie „propagandos sriubą“ televizijos ekrane

- Naujoji Lenkijos vyriausybė, vadovaujama premjero Donaldo Tusko, iškart atleido nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP vadovybę, nes šios žiniasklaidos priemonės esą buvo valdančiosios „Teisės ir teisingumo" partijos ruporas ir visuomenei teikė tik „propagandos sriubą". Mūsų LRT taip pat daug kas kaltina šališkumu ir vadina vienos partijos ruporu. Ar ir Lietuvoje, pasikeitus valdžiai, galima būtų prognozuoti kažką panašaus?

- Tyrimų apie LRT populiarumą neturiu. Mes tuo neužsiimame. Galiu pasidalinti tik savo pastebėjimais. Manyčiau, kad LRT žmonėms pirmiausia asocijuojasi su pageidavimu koncertais, Beatos virtuve, „Auksiniu protu", krepšiniu, laidomis apie keliones ir panašiai. Na, o politika lieka antram plane, nors, žinoma, yra ir tokių, kurie ja labai domisi. Nacionalinis transliuotojas turi pakankamai resursų ir užpildo TV programą visai Lietuvai reikalingomis laidomis, koncertais t.t. Tai viena.

Antra, jei žiūrėtume ne vien į televiziją, bet į žiniasklaidą apskritai, ir paanalizuotume šių metų „Eurobarometro" duomenis apie tai, kaip gyventojai žiūri į didžiąją, tai yra, sisteminę žiniasklaidą, į kurią įeina ir LRT, galime susidaryti tam tikrą vaizdą.

Pagal „Eurobarometro" duomenis, žmonės apskritai daugiau nepasitiki žiniasklaida negu pasitiki (39 proc. pasitiki, 57 proc. nepasitiki) - toks maždaug yra pasitikėjimo žiniasklaida vidurkis 27 ES šalyse. Lenkijoje - panašūs skaičiai: 40 proc. pasitiki, 54 proc. nepasitiki. Nepasitikėjimas būdingas visoms šalims, daugiau teigiamai į žiniasklaidą žiūrima Skandinavijos šalyse. Lietuva ypatingai neišsišoka - esame prie europinio vidurkio, nors, tarkime, prieš 20 metų žiniasklaida pas mus buvo daug labiau pasitikima.

Įdomesnis galbūt būtų toks momentas, kai paanalizuoji, kaip įvairūs elektoratai žiūri į žiniasklaidą (ne vien į LRT, bet į visą sisteminę žiniasklaidą). Čia ir pasimato didžiuliai skirtumai.

Teigiamai žiniasklaidą vertina Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas (53,2 proc. teigiamai, neigiamai - 19,5 proc). Dvigubai blogiau sisteminę žiniasklaidą vertina socialdemokratų elektoratas (20,1 proc. teigiamai, 34, 2 proc. neigiamai). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" elektoratas, „valstiečiai" taip pat daugiau neigiamai negu teigiamai vertina žiniasklaidą. Reziumuojant galima būtų pasakyti, jog opozicinis elektoratas sisteminę žiniasklaidą vertina greičiau neigiamai, negu teigiamai, o valdantieji - teigiamai. Tai lyg kažkoks simptomas. Tad ta problema, kai nuo politinės orientacijos priklauso ir žiniasklaidos vertinimas, iš tikrųjų egzistuoja.

Tad į valdžią atėję politikai, pasiremdami savo elektoratais, gali kažko reikalauti, norėti kažką pakeisti. Bet patys žmonės, manau, neis šturmuoti televizijos. Jiems TV - tik pageidavimų koncertas, filmai, pramoginės laidos, o šį poreikį, manau, mūsų televizija patenkina ganėtinai, ypač vyresnės kartos žiūrovams, nes jaunimas nelabai žiūri TV.

- Kaip partijų reitingus paveiks skandalingi balsavimai Seime dėl Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltos, taip pat tai, kad Seimui vadovauja nuteistos partijos pirmininkė?

- Visų pirma, Seimo reitingas - 5 ar 7 proc., tad nelabai yra kur ir mažėti bei kristi. Kalbant apie Darbo partiją, nemanau, kad ten kažkas labai pasikeistų. Turiu omeny tuos vaizdus, kai buvo transliuojama, kaip Vytautas Gapšys su krepšiais į kalėjimą keliavo, visi matė ir tai, kaip į kalėjimą keliavo Liberalų sąjūdžio narys Eligijus Masiulis. Visa tai buvo transliuojama, plačiai aptarinėjama. Netrukus po to vyko sociologinė apklausa. Ir kas pasimatė? Darbo partijos reitingui įtakos tai neturėjo, o Liberalų sąjūdžiui tas atsiliepė - ir partijos, ir jos pirmininkės reitingas sumažėjo. Vadinasi, teismas teismu, bet žmonės turi savo teismą. Viena, kai pinigai buvo nešami dėžėje („ot negerai dėžėse nešioti pinigus") - tai akivaizdus nusikaltimas. O V.Gapšio nusikaltimo dauguma nelabai ir suprato, apie ką čia eina kalba, kokia čia prekyba poveikiu ir panašiai. Visuomenės nuomone jis nebuvo teisiamas.

- Lietuvos socialdemokratų partija ir Naujais metais bus pirmaujanti reitinguose?

- Ten - didžiulė erdvė, didelis elektoratas, bet jeigu tos erdvės nebus užpildytos konkrečiais planais - neužsitvirtins lyderiai (kandidatai į prezidento, premjero postą), jei tos vietos nebus padengtos įvardintais konkrečiais žmonėmis ( ir užsienio reikalų ministras turėtų pasirodyti, kas juo, anot socialdemokratų, galėtų būti), tai tas jų reitingas gali ir subliūkšti.