1 nuotr.Trečiajame darbo grupės dėl LRT teisinio reguliavimo tobulinimo posėdyje valstybės kontrolierė Irena Segelovičienė pristatė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos audito ataskaitą. Išklausėme LRT tarybos poziciją dėl auditorių nustatytų trūkumų ir rekomendacijų. Savo poziciją pristatė ir Medijų taryba.
LRT audito metu nustatyti bendrieji rodikliai:
• LRT finansavimas iš valstybės biudžeto nuosekliai ir reikšmingai augo - nuo 53,8 mln. eurų 2021 m. iki 72,9 mln. eurų 2024 m., tai yra padidėjo 35,5 proc., o 2025 m. LRT skirta dar didesnė - 79,6 mln. eurų - suma. Lyginant su 2021 metais, LRT finansavimas per penkerius metus padidėjo beveik 48 procentais.
• LRT auditorijos dalis minėtu laikotarpiu, pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos duomenis, nacionalinių televizijų rinkoje augo nežymiai - nuo 15,2 proc. 2021 m. iki 16,6 proc. 2024 m., kai tuo tarpu komercinės televizijos užėmė reikšmingai didesnę rinkos dalį (TV3 grupė - 20,2 proc., LNK grupė - 23,8 proc.). Tai rodo, kad LRT finansinis pranašumas nevirto lygiaverčiu konkurenciniu rezultatu ir, nors finansavimas per keletą metų padidėjo beveik 25 mln., pasiekiamumas padidėjo vos 1 proc.
Valstybės kontrolės auditas atskleidė ir kitus sisteminius LRT veiklos, valdymo ir vidaus kontrolės trūkumus:
• Net 89 proc. programų pirkimų 2024 m. buvo vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis tik į konkretų tiekėją. Pažymėtina, kad vykdant pirkimus tokiu būdu, pirkimų organizatoriui nėra prievolės įsitikinti, kad planuojamos lėšos (kaina) yra adekvačios vertei rinkoje.
• Dalis pirkimų vykdyta dirbtinai ribojant konkurenciją, netinkamai valdant interesų konfliktus ir dokumentuojant sprendimus.
• 67 proc. auditorių vertintų pirkimų nustatyti pažeidimai ar neatitikimai.
• 38 proc. 2024 m. darbuotojų priimti be atrankos, didinant favoritizmo ir protekcionizmo rizikas, kaip nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba savo 2025 m. lapkričio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, pažymėdama, kad LRT personalo paieškos, atrankos ir įdarbinimo procesai yra ydingi antikorupciniu požiūriu ir sudaro prielaidas pareigybių „pritaikymui" konkretiems asmenims.
• Pažymėtina, kad atrankos nebuvo dokumentuojamos. Neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas.
• Plačiai taikyta autorinių ir paslaugų sutarčių praktika, turinti darbo santykių požymių.
• Sudarytos 1967 autorinės ir paslaugų sutartys su fiziniais asmenimis. 2024 m. net 17,3 proc. visų šių sutarčių sudaryta su etatiniais LRT darbuotojais.
• 5 iš 44 auditorių tikrintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti atlikti darbai buvo numatyti šių darbuotojų pareigybių aprašymuose ir tuo pat metu su tais pačiais darbuotojais buvo pasirašomos ilgalaikės autorinės sutartys.
Ir čia tik dalis nustatytų trūkumų. Mano nuomone, reikšmingų. Bent jau privačiame versle už tokius trūkumus įmonės valdymo organai netektų pareigų.
Klausant LRT tarybos pirmininko pranešimo ir atsakymų į darbo grupės narių klausimus, susidarė įspūdis, kad LRT vadovybė dažnu atveju tik formaliai vykdo įstatymų nuostatas dėl pirkimų, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo sąlygų, veiklos strategijų sudarymo ir pan. Taryba nepakankamai naudoja jai įstatymais suteiktus įgaliojimus ir vidaus kontrolės įrankius.
Problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant, LRT yra apstu. Viena iš jų - LRT veiklos reglamentavimo tobulinimas. Labai tikiuosi, kad su ekspertų pagalba darbo grupėje rasime geriausius pasiūlymus LRT veiklos reglamentavimui, skaidrinimui ir efektyvinimui.
