Jonas BALČIŪNAS: Politikų rėmimas natūra

Tai ne išimtis, o visuotinai nusistovėjusi praktika. Į keliamus klausimus turi atsakyti teisėsauga. Jeigu bus apsiribota tik „Nemuno Aušra", tai reikš, kad landa paliekama, nes partijoms ji reikalinga.

Ta proga verta plačiau pasižvalgyti į politikos finansavimo užkulisius. Ar teisinga, kad valstybės dotacijos skiriamos tik rinkimus laimėjusioms partijoms?

Tai suteikia joms pranašumą, bet užkerta kelią naujoms politinėms jėgoms ateiti į politiką.

O dabar pereikime prie politinių kampanijų ir politikų rėmimo natūra. Mažoje valstybėje, kaip Lietuva, politika, verslas ir žiniasklaida persipina.

Ribos išsitrina, o poreikis aiškintis atsiranda tik tada, kai prasideda kova tarp politinių grupuočių. Naujausias atvejis ne išimtis.

Kaip atrodo rėmimas natūra? Manau, daugelis sutiks, kad K.Bartoševičiaus atėjimas į politiką yra tam tinkamas pavyzdys.

Jeigu ne „Dviračio žinios", sunku įsivaizduoti, kad šis žmogus būtų tuo, kuo tapo. Tai miniu ne dėl jo triukšmingo kritimo, o dėl iškilimo.

Kiek kainuoja žinomumas? Daug, jeigu reikėtų už tokį žinomumą sumokėti grynais, tai kainuotų labai daug. Bet galima ir nemokamai.

Kovą už LRT irgi galima vertinti kaip galimybę nedeklaruojant politinių kampanijų daryti politinę įtaką visuomenės lėšomis atsiskaitant natūra - žinomumu už dyką.

Matome ne vieną ir ne du asmenis, kuriuos LRT išaugino ir išpopuliarino. Anksčiau apie jų egzistavimą žinojo tik siauras ratas žmonių. Tai nebūtinai reiškia, kad jie taps politikais.

Visgi girdime vis daugiau pareiškimų, kad jie sieks politinės karjeros. Pamatysim. Jeigu taip nutiks, tai reikš, kad už kažkam palankių politikų iškilimą buvo sumokėta visuomenės pinigais.

Ar tai teisinga? Mano įsitikinimu, žiniasklaida, tokia kaip LRT, prisitaikė prie politikos ir jos funkcija pasikeitė. Ji ne informuoja, o formuoja nuomonę ir tampa politinio proceso dalimi.