1991-aisiais sovietams jėga užgrobus televizijos bokštą, Lietuvos nacionalinį kanalą užvaldė okupantai, o jų viešu veidu tapo toks liūdnai pagarsėjęs žurnalistas Edmundas Kasperavičius. Per nacionalinį kanalą transliuotą propagandą tauta praminė „kaspervizija".
Nuo 2018 metų LRT buvo užgrobtas agresyvios, politiškai angažuotos kuopelės. Šių pokyčių veidu tapo naujoji LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė.
Kuopelė sistemingai aptarnavo jiems patinkančias politines partijas, ignoruodavo jiems neįtikusius politikus, kūrė kryptingą ir šališko pobūdžio informaciją (liaudiškai - propagandą), savo eterį dedikavo nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą pažeidžiančioms, LGBT politinę darbotvarkę propaguojančioms laidoms.
Visa tai darė už mokesčių mokėtojų pinigus ir kasmet reikalavo vis daugiau. O kaip parodė atliktas valstybės kontrolės tyrimas - dar ir mūsų pinigus švaistė, arba darbindavo į LRT žmones be jokios aiškios tvarkos (serialas „Draugai").
Seimas žengė pirmą ir drąsų žingsnį bandydamas palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo sąlygas ir suteikti žmonėms viltį, kad LRT išties gali būti sugrąžintas tautai.
Galime tai vertinti kaip „Monikavizijos" pabaigos pradžią. Tikiuosi, kad naujoji LRT vadovybė skaidriau naudos mokesčių mokėtojų lėšas ir užtikrins realią, o ne menamą nuomonių įvairovę nacionalinio transliuotojo kanale.
Kuopelei ir visam iš gausaus LRT biudžeto mitusiam sindikatui yra nelengva atsisveikinti su geresnio maitinimosi ciklu. Dėl to jau matome daug verksmo ir dantų griežimo, skundų net aukščiausiesiems komisarams.
Bet tai praeis, jeigu tik valdžia nesugalvos toliau pataikauti vagims ir propagandistams.
LRT niekada nebuvo blogis savaime, nors žinau, kad daugelio žmonių lūpose tai jau skamba kaip keiksmažodis.
LRT yra garbingą istoriją nešantis nacionalinis transliuotojas, kurį atėjo metas susigrąžinti iš mažos, politiškai angažuotos kuopelės rankų. Taip pat, kaip ir 1991-ųjų rudenį.