1 nuotr.Vilniuje vyko protestas prieš „LRT užvaldymą". Ir, kaip jau dabar dažnai nutinka Lietuvos politikoje, visuomenė suskilo į dvi stovyklas.
Vieni sako, kad LRT jau dabar yra politiškai šališka ir proteguoja TS-LKD ir liberalus. Kiti - kad bet kokia kritika LRT yra prorusiškumo apraiška, o reformos atvertų kelią Žemaitaičiui ir rusiška propaganda užtvindytų eterį.
Abi pusės įsitikinusios, kad gina demokratiją, ir abi tiki, kad kita pusė kelia grėsmę valstybei. Ar šie žmonės apskritai gali pradėti kalbėtis tarpusavyje?
Man atrodo, pirmas žingsnis labai paprastas: pripažinti, kad abi pusės turi savų baimių ir jos nėra iš piršto laužtos. Vieni bijo, kad visuomeninis transliuotojas „dirba" kelioms partijoms. Kiti bijo, kad jam darys įtaką kraštutiniai veikėjai ir tai susilpnins mūsų informacinį saugumą. Abi baimės tikros, nes kyla iš pažeidžiamumo jausmo.
Antras žingsnis - susitarti dėl bendro tikslo: „Norime stiprios, nepriklausomos, skaidrios visuomeninės žiniasklaidos". Šiam sakiniui pritars ir tie, kurie protestuoja, ir tie, kurie gina įstatymo pataisas.
Trečias žingsnis - kalbėti ne apie pavardes, o apie principus. Ne „kas valdys LRT?", o apie tai, kaip turi būti skiriami vadovai, kokie skaidrumo standartai būtini ir kokios atskaitomybės formos nepažeidžia nepriklausomumo.
Neleiskime, kad mus supriešintų kažkieno politiniai motyvai. Šiandien propaganda veikia iš abiejų stovyklų. Ir jei to nematome, reiškia, kad kažkas gerai atlieka savo darbą.
Jei kalbėsime ne apie baimes, o apie bendrus principus, tai galbūt viena diena Lietuvoje baigsis protestais ne prieš vieni kitus, o už bendrą tikslą - stipresnę demokratiją.
