Nobelio premija - vienas vargas!

Kai kas, įpratę metų metus dirbti vieni, nenori viešumo, kiti tiek susidomi kuo nors kitu, kad pamiršta apdovanojimus, o dar kitiems trukdo neaiškios aplinkybės. Premijos istorijoje būta įvairių atvejų, kai laureatų tekdavo ilgai ieškoti, kad atvyktų jos atsiimti.

Išėjo į tylą: Fredas Ramsdelas

Jei kam nors atrodo, kad susisiekti su žmonėmis buvo sunku tada, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, jie labai klysta. Kai kada telefonai nepadeda ir XXI amžiuje. 2025 m. Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus buvo skirta Fredui Ramsdelui (Fred Rammsdell)ir dar dviems jo kolegoms. Bet džiugios žinios F.Ramsdelui nebuvo įmanoma pranešti, nes niekas jam neprisiskambino.

F.Ramsdelas surengė sau „skaitmeninį detoksą" ir išvyko į užkampį Aidahe, norėdamas pasimėgauti tyla, o telefoną nustatė skrydžio režimu. Žmonos telefonas taip pat buvo išjungtas, todėl jie visiškai nieko nežinojo. Apie premiją pirmoji išgirdo žmona, kai grįžusi namo įsijungė telefoną. Ji ir pranešė vyrui, kad jis tapo Nobelio premijos laureatu.

Piteris Higsas - genialus fizikas

Piteris Higsas (Peter Higgs) savo gyvenimą skyrė fizikai, o XX a. 7-me dešimtmetyje atrado bozonus, bet į atradimą tada niekas neatkreipė dėmesio.

Apie šios dalelės atradimą buvo paskelbta tik 2012 m., ir kitais metais jis tapo Nobelio premijos laureatu. Jo mokslinis darbas buvo pripažintas proveržiu moksle, kai jam sukako 84-eri, ir buvo nutarta skirti aukščiausią mokslo premiją.

Tik jis apie tai sužinojo iš kaimynės, nes nesinaudojo telefonu. O paskui, kaip pranešė kolegos, išsiruošė į žygį pėsčiomis po Škotijos kalnyną, kad nereikėtų bendrauti su žiniasklaida. P.Higsas norėjo ramaus gyvenimo be visuomenės dėmesio.

Bobas Dilanas - mėnesį ieškotas laureatas

2016 m. Švedijos akademija Nobelio literatūros premiją skyrė muzikantui Bobui Dilanui (Bob Dylan), tokiu sprendimu sukeldama daug ginčų. Bet sprendimas buvo padarytas, o jį įgyvendinti pasirodė neįmanoma.

Komisijai jo teko ieškoti mėnesį, o paskui jis vis tiek atsisakė atvykti į premijos įteikimą. B.Dilanas pasiteisino „tam tikromis aplinkybėmis", o vietoj jo premiją atsiėmė dainininkė Pati Smit (Patti Smith) kartu su Amerikos ambasadoriumi. Aukso medalį ir diplomą B.Dilanas asmeniškai gavo 2017 m., kai atvyko į Švediją koncertuoti.

Pranešimas apie Nobelio premiją užklumpa netikėtai

Mokslo veikėjams, literatams, meno žmonėms gauti Nobelio premiją yra malonu, bet kartais tokia naujiena gali užklupti netikėtai ir netinkamu metu, dėl to ir reakcijų pasitaiko visokių.

Taip nutiko Martinui Čalfiui (Martin Chalfie), kuriam nepavyko prisiskambinti dėl laiko skirtumo. Mokslininkas tuo metu kietai miegojo, o ryte dar ir pramigo.

Pagaliau jam vis dėlto prisiskambinęs Adamas Smitas iš Nobelio tinklalapio paklausė, ar jis gavo laišką, o M.Čalfis atsakė, kad kažkoks laiškas atėjo, bet jis pramiegojo ir jo neskaitė.

Bet įdomiausia buvo akimirka, kai jis sužinojo, jog tapo Nobelio laureatu. M.Čalfis žinojo, kad tą dieną skiriami apdovanojimai, ir tardamas „ kas gi šiemet tapo laureatu chemijos srityje?" atsivertė nešiojamąjį kompiuterį.

Jo nuostabai nebuvo ribų, nes jis perskaitė savo pavardę ir šūktelėjo žmonai: „Tai įvyko!" O žmona, nesupratusi, apie ką jis, atsiliepė: „Ką, pramigome ir nenuvežėme vaikų į mokyklą?"

Baris Maršalas (Barry Marshall) sužinojo tapęs Nobelio premijos laureatu (medicinos srityje) aludėje, į kurią užsuko išlenkti bokalo alaus.

Jie su draugu ir kolega Robinu Vorenu (Robin Warren) susikūrė tradiciją: premijos skyrimo išvakarėse nueiti pakelti bokalą už tuos, kam pasiseks. Bet išgirsti savo vardą buvo labai keista, nors ir labai malonu.

Kaip sakė laureatas, apie tai svajoja kiekvienas, ir jie su draugu - ne išimtis, bet vis tiek tai buvo netikėta. Į žurnalistų klausimą, kaip jis reagavo į pranešimą, Baris Maršalas atsakė, kad jie su draugu jau seniai juokaudavo, kaip taps laureatais, ir net nustojo to tikėtis, bet išgirsti žinią pasirodė nepaprastai smagu.

Negavo pranešimo apie skirtą premiją ir Linda Bak (Linda Buck), nes jos telefono numerio, pasirodo, nebuvo sąraše. Prisiėjo skambinti F.Hačinsono onkologijos tyrimo centro skyriaus, kuriame dirbo Linda Bak, direktoriui.

Buvo antra valanda nakties, todėl jis ne iškart suprato, kas jam sakoma. Mat Linda buvo dėstytojų skyrimo komiteto narė, ir direktorius pamanė, kad kuris nors kandidatas nori įsidarbinti, todėl atsakė, kad pašnekovas skambina ne geriausiu laiku.

Kai jam šiaip ne taip išaiškino, dėl ko skambinama, jis ir vėl atsakė nei į tvorą, nei į mietą: „Tai tau padės gauti čia darbą!" Dėl laiko skirtumo panašiai nutiko ir Elizabetai Blekbern (Elizabeth Blackburn), nes Kalifornijoje buvo naktis ir ji miegojo.

Ričardas Ernstas (Richard Ernst) pranešimo sulaukė lėktuve, kai skrido į Maskvą: džiugią žinią pranešė prie jo priėjęs lėktuvo įgulos vadas.

Laureatai supainiojo apdovanojimus

Mokslininkai paprastai labai įsitraukia į savo darbą, skirdami jam daugiau dėmesio negu kasdieninėms problemoms.

Matyt, taip nutiko Nobelio laureatams ekonomistams Leonidui Kantorovičiui iš SSRS ir amerikiečiui Tjalingui Kupmansui (Tjalling Koopmans).

1975 m. abu atsiėmė premiją ir apdovanojimus, bet tiek įsitraukė į pašnekesį, kad į medalius net nepažiūrėjo, o pasišnekėję patraukė savais keliais.

Tik grįžę namo apsižiūrėjo, kad susikeitė medaliais. Bet tai buvo laikai, kai laisvai važinėti į užsienį SSRS piliečiams nebuvo leidžiama, o ir užsieniečiams buvo sudėtinga atvykti į SSRS. Į pagalbą atėjo diplomatai ir ekonomistų medalius apkeitė, bet tik po 4 metų.

Kur laureatai leidžia Nobelio premijos pinigus

Alfredas Nobelis buvo ne tik genialus inžinierius, eksperimentuotojas ir literatas, bet ir labai sumanus verslininkas, valdęs per 100 įmonių, todėl palikęs didelį palikimą.

A.Nobelis 94 % viso savo turto, 31 mln. Švedijos kronų, paliko penkių Nobelio premijų įsteigimui. Kasmet nuo 1901 m. ji skiriama žmonėms, itin daug pasiekusiems penkiose mokslo srityse ir literatūroje.

Prie medalio ir diplomo skiriamas ir piniginis apdovanojimas - procentas nuo Nobelio fondo pelno (šiuo metu apie 1 mln. eurų; jei premija skirama keliems žmonėms, pinigai dalijami po lygiai).

Bet kaip laureatai leidžia savo premijas - jau kitas klausimas. Buvo net tokių, kurie nenorėjo jos imti, kiti atiduodavo labdarai, bet kai kurie netikėtu laimikiu pasinaudojo.

Fiziologas Ivanas Pavlovas premiją skyrė Fiziologijos institutui steigti (1904 m.). Ilja Mečnikovas 1908 m. premiją atidavė Pastero insitutui Paryžiuje, mokslui premiją 2000 m. paaukojo ir Žoresas Alfiorovas. Dauguma laureatų jas skiria labdarai: vokietis gydytojas Albertas Šveiceris (Albert Schweizer) - leprozoriumui, Michailas Gorbačiovas - ligoninių statybai, Dmitrijus Muratovas - vaikų hospisui, Malala Jusafzaj (Malala Yousafzai) premiją atidavė moterų paramos fondui.

Tačiau Nobelio laureatai - taip pat tik žmonės, ir jiems yra nesvetimi paprasti žmogiški norai. Masačusetso technologijos instituto profesorius dalį premijos išleido namui pirkti, o likusią sumą atidėjo vaikų mokslams.

Profesorius Ričardas Taleris (Richard Thaler) iš Čikagos universiteto buvo apdovanotas už darbą ekonomikos srityje, kurio tema - iracionalus žmonių elgesys.

Kai jis buvo paskelbtas laureatu ir paklaustas, kur dės premiją, profesorius juokaudamas atsakė, kad pinigų kol kas negavo, bet kai gaus, pasistengs juos išleisti maksimaliai neracionaliai: šeštadienį surengs didelį vakarėlį, o paskui suorganizuos ką nors, kas pradžiugintų kuo didesnį žmonių būrį.