Klaudija Kardinalė - „didžiausias Italijos išradimas“

Žvaigždei buvo 87-eri.

Tunise gimusi K.Kardinalė savo ryškiu grožiu sužavėjo garsiausius italų režisierius, įskaitant Lukiną Viskontį (Luchino Visconti) ir Federiką Felinį (Federico Fellini), ir filmavosi su dauguma žinomiausių to meto aktorių, tarp jų - Marčelu Mastrojaniu (Marcello Mastroianni), Alenu Delonu (Alain Delon), Bertu Lankasteriu (Burt Lancaster) ir Henriu Fonda (Henry Fonda).

1938 m. balandžio 15-ąją išeivių iš Sicilijos šeimoje gimusios K.Kardinalės gyvenimas visiškai pasikeitė jai būnant vos 16 metų, kai pastebėta minioje ji laimėjo grožio konkursą.

Pelniusi „Gražiausios Tuniso italės" titulą, ji gavo ir prizą - kelionę į Venecijos kino festivalį, kuriame iškart atkreipė visų dėmesį ir, nors ir nenoriai, atsisakė savo planų tapti mokytoja.

Netrukus ji pasinėrė į italų kino pasaulį, nors ir „nė žodžio" nemokėjo itališkai - kalbėjo tik prancūziškai, arabiškai ir savo tėvų, Sicilijos, dialektu.

Jos ankstyvai karjerai koją kišo ir slaptas nėštumas, kurį ji įvardino kaip prievartos rezultatą. 1958 m. Londone ji pagimdė sūnų. Prodiuseriams reikalaujant K.Kardinalė ilgai slėpė šį biografijos faktą ir plačiajai publikai pasakodavo, kad Patricijus, kurį augino jos tėvai - jos jaunesnysis brolis.

„Aš tapau pasakos heroje, simboliu šalies, kurios kalba beveik nekalbėjau", - rašė ji apie save, dvidešimtmetę, 2005 m. išleistoje autobiografijoje „Mano žvaigždės".

Jos balsą teko dubliuoti itališkai, ir tik kuriant „Oskaru" įvertintą filmą „Aštuoni su puse", garsusis režisierius F.Felinis primygtinai pareikalavo, kad ji kalbėtų savo balsu.

1963-iais, būdama 25-erių, ji nusifilmavo iškart dviejuose garsiuose kino kūriniuose - minėtame siurrealistiniame F.Felinio hite ir epinėje istorinėje L.Viskončio dramoje „Leopardas".

„Viskontis norėjo, kad būčiau ilgaplaukė brunetė, Felinis norėjo, kad būčiau blondinė. Viskontis buvo neįtikėtinai reiklus. Jis visus versdavo laikytis kiekvienos scenarijaus raidės, o jeigu koks nors „kablelis" būdavo ne toks, kaip popieriuje, viskas būdavo perfilmuojama. O Felinis dievino improvizaciją. Nuolatos man kartodavo, kad aš esu jo mūza", - kadaise prisiminė garsenybė.

Kritikai K.Kardinalę vadino „pokarinio europietiško spindesio įsikūnijimu". Priimta Holivudo, kuriame atsisakė įsikurti, K.Kardinalė sulaukė didžiulės sėkmės B.Edvardso filme „Rožinė pantera" su Piteriu Selersu (Peter Sellers), o paskui H.Hetavėjaus (H.Hathaway) filme „Cirko pasaulis" su Rita Heivort (R.Hayworth) ir Džonu Veinu (John Wayne).

„Geriausią komplimentas, kurį kada nors esu gavusi, man išsakė aktorius Deividas Nivenas (David Niven) filmuojant „Rožinę panterą". Jis tarė: „ Klaudija, šalia spagečių tu - didžiausias Italijos išradimas".

Kardinalės karjera ėmė strigti 8-me deš., kai ji išsiskyrė su kino prodiuseriu Franku Kristaldžiu (Franco Cristaldi) ir gyvenimą susiejo su režisieriumi Paskuale Skvitjeriu (Pasquale Squitieri), su kuriuo susilaukė dukters, taip pat Klaudijos.

Įpykęs dėl to, kad buvo pamestas dėl kito vyro, F.Kristaldis paprašė draugų ir kolegų iš italų kino industrijos K.Kardinalę boikotuoti, ir dėl to, pavyzdžiui, L.Viskontis nepakvietė jos į savo paskutinį filmą „Nekaltas" (1976).

Galų gale jai į pagalbą atėjo Frankas Dzefirelis (Franco Zeffirelli), pakviesdamas į mini serialą „Jėzus iš Nazareto" (1977). Po to ji dar dirbo su kitais Europos režisieriais, pvz. Verneriu Hercogu (Werner Herzog) ir Marku Belokiju (Marco Bellocchio).

Atsisakiusi plastinės operacijos ji net po 80-ies toliau vaidino teatre. Per visą ilgametę karjerą ji nusifilmavo 175 filmuose, o Venecijos ir Berlyno kino festivaliai jai skyrė garbės apdovanojimus už gyvenimo kūrybą.

Prisiekusi moterų teisių gynėja 2000 m. buvo paskirta UNESCO geros valios ambasadore.

Be perstojo rūkiusi kimaus balso K.Kardinalė buvo pelniusi visiškai nepriklausomos ir laisvę mylinčios moters reputaciją, kuri kartą net metė iššūkį Vatikano protokolui - į susitikimą su popiežiumi Pauliumi VI atvyko segėdama mini sijonėlį.