Interjero dizaineris Dovas SERAPINAS kiekvieną dieną patiria smagių nutikimų, ypač dabar, kai su žmona drabužių dizainere Indra Dovydėnaite susilaukus pirmagimės užklupo tėvystės džiaugsmai ir rūpesčiai.
Štai vienas įvykis per išsiblaškymą nutiko visai neseniai. “Tą dieną mažoji pažadino labai anksti. Nusprendžiau nubėgti į parduotuvę šviežios duonos, - pasakoja interjero dizaineris. - Kad būtų smagiau, kartu pasiėmiau pavedžioti ir Raselo terjero veislės šunį Kubą. Taigi pririšau Kubą prie parduotuvės, nusipirkau duonos ir lyg niekur nieko grįžau namo. Vaikštau vaikštau po namus ir galvoju, kur gi prapuolęs mūsų šuo. Susivokęs, kad būsiu jį palikęs prie parduotuvės, nušiaušiau ten. Mes turime labai gerą šunį, kuris yra labai kuklus ir klusnus, tad neišleido nė mažiausio garselio, kai išėjęs iš parduotuvės dingau už posūkio. O kai po kiek laiko grįžau, šuo labai džiaugėsi. Ir šiek tiek buvo nustebęs, kodėl dar ir antrą kartą atėjau į parduotuvę, tikriausiai jis ten visai smagiai leido laiką. (Juokiasi.)
Kuba jau pripratusi prie tokių mūsų “šunybių”, bet tai buvo pirmas kartas, kai palikome savo šunį”.
Dovo anekdotas:
Dvi labai garbaus amžiaus močiutės, gyvenančios senelių namuose, valgo pietus. Viena močiutė sėdi liūdnu veidu ir sako:
- Žinai, čia taip neskaniai duoda valgyti...
O kita atsidūsta, atsisuka į ją ir sako:
- Žinai, ir dar taip mažai...
Tai šita filosofinė istorija, anot Dovo, atspinti mūsų gyvenimą, kuris, kitais žodžiais tariant, mums yra toks blogas ir trumpas.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
