respublika.lt

Apsišaukėliai gydytojai ir „stebuklai“ per TV (5)

2021 gegužės 16 13:00:00
Milda KUNSKAITĖ

Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje tarp SSRS piliečių buvo labai populiarūs „televizijos gydovai". Jie sulaukdavo didžiulės sėkmės, laidos, kuriose jie dalyvaudavo, būdavo žiūrimos šeimomis. Šiandien tai gali atrodyti juokinga, bet tais laikais apie tokias asmenybes, kaip Alanas Čumakas, Anatolijus Kašpirovskis ir kiti, žinojo visi. Kuo jie traukė žmones? Kodėl buvo laikomi turintys vos ne antgamtinių gebėjimų?

×
nuotr. 4 nuotr.
Alanas Čumakas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Alanas Čumakas: žurnalistas, demaskavęs šarlatanus

9-ojo deš. pabaigoje nepaprastai išpopuliarėjo Alanas Čumakas. Jis buvo profesionalus žurnalistas ir daug metų dirbo televizijoje, o gydovo karjerą pradėjo baigiantis 8-ajam dešimtmečiui, kai jam buvo patikėta parengti ciklą laidų apie apsišaukėlių magų demaskavimą. Jis to ėmėsi, bet netrukus pajuto, kad ir pats gali būti ekstrasensas. Galop A.Čumakas metė pagrindinį žurnalisto darbą ir net pradėjo bendradarbiauti su Bendrosios psichologijos mokslo tyrimo institutu.

1989 m. A.Čumakas grįžo į televiziją ir pradėjo rengti gydomuosius seansus. Jo „firminis triukas" buvo vandens, kremų ir tepalų „įkrovimas" per nuotolį. Jis tvirtino, kad gali perduoti ypatingą energiją, galinčią pasiekti bet kurį planetos tašką, kuriame yra žiūrimos televizijos laidos. Žmonės tikėjo, kad A.Čumako energija įkrautas vanduo išgydys bet kurią ligą. Jie priešais ekranus statydavo stiklainius ir užgniaužę kvapą laukdavo, kada magas įkraus vandenį.

A.Čumakas rengdavo „gydomąsias" laidas įvairiomis temomis, nuo įvairių fizinių ligų iki likimo pagerinimo. Įdomu, kad A.Čumako seansai vykdavo tyloje: jis nekalbėdavo, bet keistai mostaguodavo rankomis ir krutindavo lūpas. Įkvėptas sėkmės, gydovas žengė dar toliau - pradėjo platinti įkrautą vandenį ir kremus. Jų galėjo įsigyti net tie, kas neturėjo televizoriaus. Programos su A.Čumaku buvo transliuojamos iki 1995 metų, kol Sveikatos ministerija uždraudė panašius netradicinius gydymo būdus. Tada gydovas pradėjo rašyti knygas.

Anatolijus Kašpirovskis: iš psichiatrijos ligoninės į ekraną

Anatolijus Kašpirovskis 25 metus dirbo Vinicos miesto psichiatrijos ligoninėje. Paskui įsidarbino Sovietų Sąjungos sunkiosios atletikos rinktinės psichoterapeutu, o vėliau tapo Respublikinio psichoterapijos centro vadovu. 1988 m. A.Kašpirovskis buvo pakviestas į garsią laidą jaunimui „Požiūris" (Vzgliad). Įvyko precedento neturinti akcija - psichologinis nuskausminimas operuojant krūtį. Pacientė buvo Kijeve, o A.Kašpirovskis - Maskvoje. Jie bendravo surengus televizijos tiltą - psichoterapeutas pacientei įteigė, kad skausmo nėra. Viskas praėjo taip sėkmingai, kad po kelių dienų moteris išvažiavo namo. Tiesa, po daugybės metų paaiškėjo, kad gydytojai šiek tiek nuskausminamųjų vis dėlto suleido, o pacientei skaudėjo, bet ji kentė todėl, kad gulėjo stebima kamerų.

Tačiau A.Kašpirovskis tapo garsiu gydovu. Tai buvo tikrai pasaulinė šlovė. Apie sovietų magą buvo rašoma įvairiose šalyse. Jis rengė televizijos tiltus, pasirodydavo Ostankine, kūrė programas „Sveikatos seansai", transliuojamas savaitgaliais, rengdavo tiesioginius gydymo seansus.
A.Kašpirovskis mokėjo bendrauti su auditorija, įdėmiai klausydavo žmonių, atsakinėdavo į klausimus. O publika A.Kašpirovskį mėgo ir stengėsi patekti į jo seansus. Daug kas sakė, kad jo „gydymas" - tai masinė hipnozė, bet A.Kašpirovskis tai neigė. Jo gerbėjų armija buvo labai didelė. Dalyvaudavo ir netikintieji A.Kašpirovskio galiomis. Laikas bėgo, psichoterapeutas po truputį dingo iš ekranų, o paskui pasklido gandai, kad jis emigravo. Bet 2020 m. 80-metis A.Kašpirovskis vėl pasirodė viešumoje, tik dabar jis „gydo" „YouTube" kanale ir rengia gyvus pasirodymus, tik su žurnalistais bendrauti nenori.

Džuna: pas ją plūdo garsenybės

Mergaitės, vardu Jevgenija Davitašvili, gabumai gydyti pradėjo reikštis ankstyvoje vaikystėje. Ji sugebėjo numalšinti galvos skausmą, užgydyti žaizdą arba išgydyti išvaržą. Jos promočiutė buvo garsi gydovė ir daugelis manė, kad šią dovaną mergaitė paveldėjo iš jos. Paaugusi Jevgenija nutarė, kad jos pašaukimas - padėti žmonėms, tad ji baigė medicinos mokyklą ir pradėjo dirbti medicinos sesele, taip pat savo pacientams darydavo vadinamąjį nuotolinį masažą.

9-ojo dešimtmečio viduryje Džuna (taip ji dabar vadinosi) dirbo Maskvos rajono ligoninėje. Jos talentas buvo pastebėtas, ir J.Davitašvili buvo pakviesta į specialiai organizuotą laboratoriją garsioje Valstybinio plano komiteto klinikoje. Ten ji sėkmingai gydė tiek darbuotojus, tiek jų giminaičius. Į priėmimą pas Džuną ateidavo garsių asmenybių. Ten buvo pastebėti Robertas Roždestvenskis, Arkadijus Raikinas, Vladimiras Vysockis, Rasulas Gamzatovas. Daugelio manymu, Džuna pasižymėjo fenomenaliais gabumais. Buvo ir tokių, kurie netikėjo jos rankų galia. Profesorius Nikolajus Vereščaginas įdėjo daug pastangų tyrinėdamas Džunos gydomąsias jėgas ir padarė išvadą, kad jokiu specialiu poveikiu moteris nepasižymi. Tačiau jos populiarumas nemažėjo, žmonės ja tikėjo ir ateidavo į priėmimus. 1991 m. Džuna tapo tarptautinės alternatyviųjų mokslų akademijos vadove.

Jurijus Longo: baltosios magijos magistras, prikeldavęs mirusiuosius

Sovietų televizijos žiūrovai ilgam įsiminė žmogų, kuris stulbino gebėjimu prikelti mirusiuosius. Tai buvo Jurijus Longo, save tituluodavęs Baltosios praktinės magijos magistru. Jis stengėsi ir atrodyti atitinkamai, pagal pasirinktą vardą - rengėsi plevėsuojančiais apsiaustais, apsikabinėdavo grandinėmis, keistai mostaguodavo rankomis. Patyrinėjus jo biografiją aiškėja, kad prieš pasirodydamas televizijoje jis buvo susijęs su cirku, mokėsi hipnozės. J.Longo važinėjo po Sovietų Sąjungą, rodydamas savo fokusus. Prasidėjus „perestroikai", buvo pakviestas į televiziją ir pradėjo rengti gydymo seansus. Nežinodamas, kuo dar nustebinti žiūrovus, jiems surengė mirusiojo atgaivinimo seansą morge. Po kelerių metų buvo išsiaiškinta, kad numirėlio vaidmenį vaidino nežinomas aktorius. Tačiau net demaskavimas nesutrukdė jam steigti burtininkų mokyklas tiek Rusijoje, tiek užsienyje. Visos jos buvo vadinamos didžiojo magistro Longo vardu.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s