Tapkite drąsesni: kaip įveikti drovumą

Tačiau visur yra būtinas saikas. Kai kada per didelis drovumas gali rimtai pakenkti ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime, o nedidelė dozė įžūlumo ir pasitikėjimo savimi, priešingai, daugeliu atvejų pagelbės.

Kaip labiau pasitikėti savimi ir rasti gerą būdą įveikti drovumą?

Kai kuriems žmonėms yra sunku būti dėmesio centre. Jie jaudinasi prieš viešą pasirodymą, sutrinka susipažindami su naujais žmonėmis, kalba tyliai arba arba išvis vengia viešumos.

Bet nedrąsumą ir sociopatiją skirianti riba gali būti labai siaura. Todėl įgyti šiek tiek drąsos daugeliui būtų labai naudinga.

Šaknys - vaikystėje

Baimė viešai kalbėti ir apskritai būti matomiems paprastai kyla iš vaikystės, iš baimės suklysti, būti sukritikuotiems, kvailai atrodyti.

Vieną išjuokė mokytojas už atsakymą prie lentos, kitą nušvilpė bendraamžiai, dar kito svarbiu klausimu nepalaikė tėvai. Atsikratyti tos fobijos patiems kartais nepavyksta, tada į pagalbą kviečiami psichologai.

Specialistai padeda žmogui suvokti, kad jis jau seniai yra ne ten, kur gimė jo baimė, kad jis jau užaugo, daug ko išmoko ir yra vertas būti dėmesingai ir pagarbiai išklausytas. Tai suprantant grįžta jausmas, kad situaciją kiekvienas kontroliuoja pats.

Svarbu suprasti: didesnis drovumas, delikatumas gali būti ne silpnybė, o charakterio ypatybė. Jautri asmenybė pasižymi dideliu empatiškumu ir jautrumu, jam bendravimas su nepažįstamais žmonėmis gali kelti vidinę įtampą.

Tačiau su tokiu jautrumu gyventi šiandieniniame pasaulyje gali būti gana nepatogu ir neretai labai nenaudinga. Šiuolaikinėje visuomenėje jau seniai susiformavo mintis, kad kiekvienas turi būti pastebimas, aktyvus, viešas.

O drąsus savęs pateikimas kartais reiškia daugiau realių pranašumų ir įgūdžių. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam būtina stengtis atrodyti geriau negu iš tiesų yra. Juk populiarumo siekis - ne universali vertybė.

Tačiau ir perteklinis kuklumas yra veikiau ne teigiama savybė, o trikdis. Būtent dėl jo daugelis žmonių negauna to, ko išties yra verti.

Be savęs prievartavimo

Šiaip ar taip, bandant atsikratyti perteklinio drovumo svarbu veikti atsargiai ir nekelti sau uždavinių, kurie sukuria vidinį konfliktą. Pasitikėjimas savimi atsiranda ne kažką įveikiant, o turint į ką atsiremti.

Internete galima rasti siūlomų greitų būdų „peržengti" per drovumą, pavyzdžiui, gatvėje padainuoti, užkalbinti nepažįstamąjį viešajame transporte arba praeivių paprašyti pinigų.

Tikrovėje tokie būdai dažnai tik sustiprina baimę. Staigus išėjimas iš komforto zonos be paramos ir pasirengimo palieka nemalonius prisiminimus ir didina vidinį barjerą. O saugumo jausmas - esminis naujų įpročių ir įgūdžių formavimo elementas.

Ir nesigėdykite savo drovumo, juk jis nereikalauja kovos. Maža to, jis net gali tapti augimo atsparos tašku.

Kaip pradėti keliauti į pasitikėjimą savimi

Tarkime, jums reikia viešai pasisakyti. Moksleiviui arba studentui tai gali būti atsakymas prie lentos arba kalba per pamoką, seminare.

Aspirantui arba jaunam mokslininkui - pasisakymas per konferenciją arba simpoziumą. O ir darbovietėje kai kada tenka viešai pristatyti pasiūlymus kolegoms.

Bet kaip žengti į priekį ir pradėti kalbėti, kai iš baimės dreba kojos, balsas trūkinėja, o delnai ir nugara prakaituoja?

Kaip pataria specialistai, pasisakymui būtina gerai pasiruošti, ir nesvarbu, ar jis bus gyvas, ar virtualiojoje erdvėje. Būtini tokie žingsniai:

Viską iš anksto surepetuokite. Perskaitykite tekstą kelis kartus: prieš veidrodį, šeimos nariams arba net augintiniui ar vaikui.

Repeticiją galima paversti žaidimu, kuriame vaikas bus griežtas žiūrovas, o suaugusysis - svarbaus renginio dalyvis. Tokia atmosfera padeda atsikratyti per didelės įtampos ir iššaukia teigiamą emocinį atsaką.

Susikurkite palaikančiųjų ratą. Tegu pasiklausyti jūsų ateina draugai, šeimos nariai, kolegos arba sekėjai, kurie yra nusiteikę geranoriškai. Svarbiausia sąlyga - nekritikuoti. Tokia praktika padeda pajusti, kad įmanoma būti išgirstam be baimės būti vertinamam.

Prieš svarbų pasisakymą susirašykite 5-10 konkrečių faktų, patvirtinančių jūsų kompetenciją. Ne bendras frazes, o tikslias formuluotes: publikacijas, stažą, suteiktų konsultacijų arba projektų skaičių. Tai bus vidinė atrama ir priminimas, kad kalbama tema nusimanote.

Asmeninė patirtis kaip atrama. Jums bus naudinga surinkti vizualinius ir tekstinius priminimus apie pasiektus laimėjimus. Raštai, nuotraukos iš renginių, padėkos ir klientų atsiliepimus galima sutalpinti „garbės lentoje" arba išsaugoti atskirame aplanke. Reguliariai peržiūrint šias medžiagas formuojamas tvarus savo vertingumo jausmas.

Įveikti kameros baimę galima tik vienu būdu: suformavus įprotį kalbėti prieš ją. Iš pradžių pasitreniruokite save filmuoti ir peržiūrinėkite filmukus.

Paskui galima susikurti atskirą tinklalapį internete, į jį kelti vaizdo įrašus ir trumpus tekstus. Jokių vertinimų, tik erdvė saugiai praktikuotis. Įprotis klausytis ir matyti save iš šalies sukuria įprastumo pojūtį ir mažina nerimą prieš viešus pasirodymus.

Paprastumas - jėgos požymis

Stenkitės galvoti ne apie tai, kaip atrodote iš šalies ir kaip jus vertina kiti, o apie tai, ką būtent norite pasakyti susirinkusiems. Vienas geriausių būdų pelnyti auditorijos palankumą - kalbėti suprantamai.

Sudėtingi terminai, ilgos formuluotės ir profesionalus žargonas auditoriją gali atstumti. Geriau sudėtingus dalykus aiškinti paprastai, pritaikant pavyzdžius iš gyvenimo.

Tai sukuria artumo jausmą ir padeda įtraukti klausytojus. Pajuokavimai (jeigu jie konkrečioje kalboje dera) taip pat padeda sumažinti įtampą ir tapti artimesniam publikai.

Nebijokite aplinkiniams parodyti savo drovumą, galite net specialiai prisipažinti, kad jaudinatės - toks atvirumas nuginkluoja net nusiteikusius priešiškai.

Pasisakymo pabaiga yra labai svarbi. Atmintyje išlieka būtent pabaiga, todėl paskutiniuosius sakinius tarkite kiek įmanoma įtaigiau ir pasitikėdami savimi.