Kino komedijai "Briliantinė ranka" sukako 45 metai, tačiau jos populiarumui amžius įtakos neturi - filmą mielai žiūri vis naujos žiūrovų kartos.
Iš pradžių filmas vadinosi "Kontrabandininkai": jo siužeto pagrindu tapo tikra istorija, kai šveicarų kontrabandininkai gabeno gipse paslėptas brangenybes. Scenarijus buvo iškart rašomas Jurijui Nikulinui - jis jau tuomet buvo superžvaigždė. Komedijoje nusifilmavo visa jo šeima: J.Nikulino žmona suvaidino ekskursijų vadovę Stambule, o 11 metų sūnus Maksimas - berniuką, kuris vaikščiojo vandeniu.
Filmavimo grupė gyveno Adlerio viešbutyje "Horizontas". Viešbučio rūsyje buvo įrengtas rekvizito sandėlis, kuriame, be visa kita, buvo laikomas ir J.Nikulino "antrininkas" - Gorbunkovo figūra iš papjė mašė. Ji buvo reikalinga filmuojant epizodą, kuriame Semionas Semionovičius iškrenta iš moskvičiaus, pritvirtinto prie sraigtasparnio. Valytoja tvarkėsi rūsyje, pakėlė skudurą, kuriuo buvo pridengtas manekenas, ir neteko amo - negyvas J.Nikulinas! Jau po valandos žinia apie tai, kad garsusis artistas mirė filmuojant Leonido Gaidajaus komediją, aplėkė visą Sočį. Pačiam J.Nikulinui teko skubiai skambinti į Maskvą ir įspėti mamą, kad gandai apie jo mirtį yra gerokai perdėti. Tuo metu savo sveikata jis gerokai rizikavo. Filmuojant paskutinį epizodą J.Nikulinas gavo rimtą kaklo traumą - jis stipriai trinktelėjo į krano kablį. Skausmas buvo pragariškas, bet aktorius baigė sceną vaidinti iki galo - nudrėksta oda ir sutrenktomis smegenimis. Vėliau režisierius "prilipdė" duslų smūgio garsą ir išėjo juokingai - tarsi taip ir buvo sumanyta.
Meno taryba režisieriui L.Gaidajui primygtinai rekomendavo pakviesti Georgijų Viciną atlikti kontrabandininko Gešos vaidmens. Režisierius ir pats abejojo dėl Andrejaus Mironovo kandidatūros, bet surizikavo. Reikia pasakyti, kad niekas iš Andrejaus nesitikėjo tokios plastikos ir artistiškumo. Kiekvieną dublį jis vaidino kitaip, nesikartodamas, nuolatos improvizavo. Net J.Nikulinas išsižiojęs stebėjo savo porininko pasirodymą. Užtat meno tarybai A.Mironovas kategoriškai nepatiko, pagal juos, jis "pernelyg maivėsi". Apskritai Geša Kozodojevas - sukčius ir niekšelis - buvo suvaidintas taip žavingai, kad jį įsimylėjo visa moteriškoji publikos dalis. Beje, gestą, kuriuo Kozodojevas nuolatos atmesdavo plaukus nuo kaktos, A.Mironovas sugalvojo pats. O štai jo ultramadingi tualetai - kolektyvinė kūryba. Baltą paplūdimio ansamblį, kurio kelnės niekaip nevirto elegantiškais šortais, kūrė geriausi "Mosfilmo" kostiumininkai. O sidabro spalvos kostiumas iš japoniško audinio buvo nupirktas valiutinėje parduotuvėje "Beriozka". Dirbti vilkint šį kostiumą A.Mironovui buvo sunku: audinys beveik nepraleido oro, lauke tvyrojo 40 laipsnių karštis, o epizodas, kai Geša pasiklysta ir blaškosi Stambulo gatvelėmis, buvo filmuojamas nuo 7 ryto iki 17 popiet. A.Mironovas paprašė grimuotojos nesitraukti nuo jo nė per žingsnį - grimas tekėjo nuo veido. Visus triukus A.Mironovas atliko pats: sliuogė virve į balkoną, lakstė motociklu, nardė. O pamenate, kai J.Nikulino herojaus sūnus šovė ledais tiesiai Gešai Kozodojevui į veidą? Iš tiesų berniukas tik taikėsi, o asistentas už kadro mesdavo į A.Mironovą varškės gumulą. Epizodo nesisekė nufilmuoti, buvo padaryti aštuoni dubliai, taigi aštuonis kartus A.Mironovui į veidą buvo teškiama varškė.
Atlikti kontrabandininko Lioliko vaidmenį meno taryba pasirinko Anatolijų Papanovą. Kai filmuojant sceną, kurioje A.Papanovas mauna žuvį ant J.Nikulino meškerės kabliuko, vanduo buvo gana šaltas. Dėl vieno techninio darbuotojo kaltės filmuoti nesisekė ir sceną teko kartoti ir kartoti. Po dar vieno nevykusio dublio pasipiktinęs A.Papanovas išniro iš vandens ir įsiutęs riktelėjo tam asistentui: "Idiotas!" Tai nuskambėjo taip nuostabiai, kad režisierius įtraukė šį epizodą į filmą, epitetą peradresavęs Gešai.
Užjūrio miestas Stambulas, kuriame J.Nikulino herojus pargriuvo, neteko sąmonės ir atsipeikėjo sugipsuota ranka, buvo filmuojamas Baku. Iš pradžių buvo numatyta, kad Semionas Gorbunkovas paslys ant banano žievės. Buvo nupirkti keli kilogramai anais laikais deficitinių vaisių ir sudėti į šaldytuvą. Tačiau paslysti ant banano J.Nikulinui nesisekė. Tada buvo nupirktas arbūzas, kurių Baku netrūko. Kristi J.Nikulinas turėjo ant pripučiamo pilko čiužinio. Tai padaryti jam pavyko iškart, o štai tinkamai užminti ant arbūzo žievės - niekaip. Ir tada jam į pagalbą atėjo Leonidas Kanevskis, skubėjęs į filmavimą kitame mieste. Jam buvo užmautos J.Nikulino kelnės ir batai ir jis meistriškai paslydo per pirmą dublį. Taigi kadre matome jo, o ne J.Nikulino kojas.
"Užsienio kalba", kuria kalba vaistininkai kontrabandininkai, yra prasimanyta. Bet įsiklausius tarp kitų garsų galima išgirsti kelis kartus kartojamą "Beriozina kumanit". Beriozina - Leonido Kanevskio sužadėtinės pavardė, taip aktorius pasveikino savo būsimąją žmoną. O dar beprasmiškų žodžių sraute galima išskirti žodį "mordiuk" - jį sugalvojo L.Gaidajus, kai aikštelėje susibarė su N.Mordiukova.
L.Gaidajus labai norėjo, kad žavią viliokę Aną Sergejevną suvaidintų Klara Lučko, bet ta kategoriškai atsisakė vaidinti su maudymosi kostiumu. O štai Svetlana Svetličnaja neatsisakė ir visam laikui įėjo į sovietinio kino istoriją kaip pirmoji aktorė, sušokusi striptizą.
Sceną saloje A.Mironovas suvaidino taip natūraliai, kad į jo "Gelbėkit! Padėkit! Mamyteeee!" kateriu atlėkė gelbėtojai.
Pegasas parduotuvėje ("Ar turite tokį patį, tik be sparnų?") taip pat filmavosi E.Riazanovo filme "Tarnybinis romanas" (jį tempia Novoselcevas epizode su "arkliu") ir dar keliuose.
Nemažai teko pasikamuoti filmuojant po vandeniu, kai A.Papanovo herojui nutempiamos glaudės. Žiūrovai manė, kad ekrane - nuogas A.Papanovo užpakalis. Iš tiesų aktorius atsisakė apsinuoginti, jį pakeitė dubleris.
Restorane minimas Volodka Trynkinas ("Kaip iš akies trauktas Volodka Trynkinas, kaip du vandens lašai!) - realus žmogus, L.Gaidajaus klasės draugas.
Girtuoklį, kurį motociklu su lopšiu nusiveža milicijos patruliai, vaidina pats L.Gaidajus, o jį įgarsino G.Vicinas.
Filme Gorbunkovo žmona dažnai kartoja vyrui: "Tu toks patiklus!" Scenarijuje šių žodžių nebuvo, bet tikrajame gyvenime Nina Grebeškova dažnai sakydavo tai vyrui, L.Gaidajui, ir jis įdėjo jos žodžius į herojės lūpas.
Finalinė scena turėjo būti tokia: iš laiptinės išeina išsipuošusi Gorbunkovų šeima, Semionas Semionovičius dabar su abiem sugipsuotomis rankomis, bet laimingas. Vaikai nubėga į priekį, o Nadia įsikimba vyrui į parankę ir drovėdamasi tyliai sako: "Senia, norėjau tau pasakyti... Mes turėsime kūdikį!"
Parengta pagal priedą „TV publika“