1 nuotr.Nieko neveikimo arba tinginiavimo konkursas - tai savotiškas išmėginimas tiems, kas įprato triūsti kaip bitelė. Jis buvo sugalvotas tam, kad žmonės susimąstytų apie savo gyvenimo ritmą, kur ir kodėl jie skuba, ir įvertintų poilsį, apie kurį dažnai pamiršta. Viskas prasidėjo Korėjoje, o paskui įsijungė ir kitos šalys.
Pionierės - Korėja ir Japonija
Dažnai visa, kas įdomu, atsiranda spontaniškai. Gyvenimo sūkurys verčia žmones dirbti, dirbti ir dirbti, pamirštant poilsį. Pajutusi, kad nuo darbo „perdegė", korėjietė dailininkė kritiškai pažvelgė į šį lėkimą ir pašėlusį gyvenimo ritmą, ir organizavo nieko neveikimo varžybas.
Nieko neveikimo konkursas Korėjoje vyksta nuo 2014 metų ir niekas neketina jo atsisakyti. Norinčių dalyvauti atsiranda tūkstančiai, bet atrenkama apie 100 konkursantų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir profesijos. Pagal konkurso taisykles reikia sėdėti ant kilimėlio ir nieko neveikti, bet ir nemiegoti.
Neleidžiama kalbėtis, klausytis muzikos, užsimerkti, vaikštinėti, atsikelti. Tai yra, reikia atsipalaidavus sėdėti. Komisija tikrina pulsą kas 15 minučių. Būtent jis, lėtas širdies ritmas rodo, ar žmogus sugebėjo atsipalaiduoti. Laimi tas, kieno pulsas visą laiką buvo lėčiausias ir stabilus.
Iš šalies atrodo, kad visi dalyviai tiesiog nejudėdami sėdi, bet kiekvienas randa, kaip jam atsiriboti nuo triukšmo ir skubėjimo: kai kas sėdi ir žiūri į vieną tašką, kai kas medituoja. Turint omeny, kad varžybos rengiamos miesto rajonuose, kuriuose gyvenimas verda, tai yra gana sunkus išmėginimas - negalvoti apie darbą. Būtent to ir norėjo šio konkurso sumanytoja - išmokyti atitraukti mintis nuo darbo ir leisti organizmui pailsėti.
2023 m. nieko neveikimo konkursas įvyko ir Japonijoje, jame dalyvavo 107 žmonės. Jie turėjo sėdėti arba gulėti 90 minučių. Sąlygos buvo tokios pačios: nieko neveikti ir net nežiūrėti į laikrodį. Laimėtojais tapo trys šokėjai, kurie netikėtai nusprendė dalyvauti tokiose varžybose. Jie sakė pavargę nuo skubos ir sąmyšio organizuojant koncertus.
Sužinoję, kad rengiamas tinginiavimo konkursas, jie ilgai nesvarstę jame dalyvavo ir nugalėjo. Nugalėtojai gavo taurę, diplomus ir dovanų prabangias pižamas bei kvietimus į kitą turnyrą.
90 minučių, viena vertus, atrodo neilgas laikas, bet vis dėlto ir per tiek laiko gali atsirasti kokių nors poreikių. Todėl dalyviams buvo išdalintos įvairių spalvų kortelės, kad jie galėtų pranešti apie kilusią problemą. Raudona suteikė galimybę gauti po ilgo sėdėjimo nutirpusių raumenų trumpą masažą, mėlyna - vandens, geltona - šiltą pledą, juoda buvo keliama atsiradus poreikiui nueiti į tualetą arba gauti medicinos pagalbą.
Tinginiavimo varžybos Juodkalnijoje: gulėti nuo 5 iki 50 dienų
Analogiškas nieko neveikimo konkursas organizuojamas ir Juodkalnijoje, tik tai vadinasi tinginiavimo varžybos. Organizatoriai sumanė jį kaip pokštą, norėdami sugriauti stereotipą, kad visi juodkalniečiai - tinginiai. Bet net gulėti - tai darbas ir atkaklumas, ir paskutiniosios varžybos parodė, kad juodkalniečiai yra „darbštuoliai".
Viskas prasidėjo nuo neapibrėžto laiko: reikėjo nejudant išgulėti kuo ilgiau. Pirmą kartą dalyviai gulėjo 51 val., per tą laiką niekur neidami. Vėliau buvo įvesta taisyklė, kad galima atsikelti kas 8 val. ir nueiti į tualetą. Gulėjimo laikas ilgėjo - 2021 m. nugalėtoja tapo Dubravka Aksič iš Juodkalnijos, išgulėjusi 117 valandų, t.y. praktiškai 5 dienas. Kitų metų nugalėtojas Zarkas Pejanovičius prasilaikė 60 val., bet labiausiai visus nustebino 2023 metų nugalėtoja - 1200 valandų, neskaitant 10-15 min. pertraukėlių.
Į Juodkalniją atvyksta žmonių iš įvairių šalių, norėdami dalyvauti tokiose varžybose. Bet dažniau sekasi būtent juodkalniečiams, ir tai įrodo Lidijos Markovič pergalė. 12-asis tinginystės čempionatas užsitęsė 50 dienų. Prizas - 1 000 eurų. Iš 21 dalyvio iki finalo „išgulėjo" trys dalyviai iš Juodkalnijos ir vienas serbas, bet vėliau jis pasidavė ir atsisakė kovoti toliau.
Lidija pasakojo norėjusi pati sau įrodyti, kad pajėgs nukeliauti iki finalo, todėl dalyvavo ne dėl prizo. Be to, tėvai jai vis siūlė 1 000 eurų (prizo sumą), kad ji atsisakytų tęsti varžybas. Bet mergina nepasidavė. Ji pasakojo, kad prisitaikė prie sąlygų ir tas 10-15 minučių išnaudodavo protingai - spėdavo greitai apsiprausti ir pramankštinti kūną. Iš dalyvių buvo reikalaujama tik gulėti, o skaityti, miegoti, kalbėtis, klausytis muzikos ir naršyti telefone nebuvo uždrausta. Dalyvius galėjo lankyti draugai ir artimieji, atnešti jiems reikalingų daiktų arba maisto.
Pagal tradiciją konkursas vyksta vasarą, dalyviai suguldomi po medžiais ant medinių klojinių, ant kurių galima pasidėti čiužinius. Esant blogam orui gulėjimas perkeliamas į patalpą.
