1 nuotr.Pasaulyje yra daug nuostabių šalių, apie kurias net ne visi yra girdėję. Viena iš tokių šalių, kuri retai įtraukiama į turistinius maršrutus arba televizijos laidas - Pietų Amerikos valstybė Surinamas.
Tačiau tie, kam teko apsilankyti šioje šalyje, apie ją pasakoja daug įdomaus. O didžiausią įspūdį palieka jos gyventojai, atstovaujantys įvairių etninių grupių, religijų, nacionalinių tradicijų įvairovę, tačiau taikiai sugyvenantys nedidelėje šalies teritorijoje.
Nėra metų laikų kaitos
Šalis Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje yra mažiausia žemyno šalis, kurios 97 proc. teritorijos užima džiunglės, tankūs miškai ir mangroviniai sąžalynai. Iš esmės tai yra miškingiausia šalis pasaulyje. Tik kai kur plyti nedidelės gyvenamos teritorijos, o gyventojų šalyje - vos pusė milijono.
Nedidelėse gyvenvietėse su stulbinama augmenijos, medžių ir laukinių gyvūnų kiekvienoje gatvėje gausa susidaro įspūdis, kad iš visų pusių puola džiunglės. Čia bet kurį apleistą pastatą arba žemės sklypelį akimirksniu užvaldo šliaužiantys augalai, vijokliai, ir dar taip, kad po mėnesio kito nuo kelio jo nebesimato, o po metų toje vietoje išsikeroja nepraeinami brūzgynai.
Surinamo gamta yra unikali, šioje šalyje priskaičiuojama tūkstančiai įvairiausių augalų ir gyvūnų rūšių. Amazonės tropikų miškų gilumoje jau XXI a. mokslininkai aptiko apie 215 rūšių gyvų būtybių, iki šiol nežinomų mokslui. Tarp jų - violetinė Surinamo varlė su šviečiančiomis dėmėmis, kelių rūšių reptilijos, žuvys ir vabzdžiai.
Šioje šalyje nėra metų laikų kaitos, būna tik sausros laikotarpis, kai praktiškai nuolatos šviečia saulė, ir liūčių sezonas, kuris gali trukti gana ilgai. Iš viso čia lyja iki 200 dienų per metus, ypač centrinėje ir pietrytinėje šalies dalyje. Tačiau temperatūra svyruoja mažai, nuo 22 iki 32 laipsnių pagal Celsijų.
Skurdi šalis su didžiuliais naftos ir aukso ištekliais
Surinamas yra viena skurdžiausių P.Amerikos šalių su silpnai išvystyta ekonomika, gana žemu gyvenimo lygiu, nors šalis turi didžiulių naftos ir aukso telkinių, kurie galėtų ją praturtinti. Bet naudingųjų iškasenų gavyba Surinamui yra sunkiai išsprendžiama problema.
Tai lemia politinės, socialinės ir ekonominės priežastys ir tai, kad valstybė sunkiai kontroliuoja aukso gavybos rajonus, esančius tradiciškai čiabuviams (maronams) priklausančiose teritorijose. Naftos telkiniai jūroje taip pat nebuvo pradėti intensyviai eksploatuoti dėl įvairių techninių ir biurokratinių kliūčių.
Pramonė čia taip pat yra silpnai išvystyta, išskyrus boksitų gavybą, medienos pramonę ir jūros gėrybių gamybą, vietos gyventojai daugiausia dirba aptarnavimo srityje arba verčiasi žemės ūkiu.
Surinamas kadaise buvo Nyderlandų kolonija, žinoma Olandijos Gvianos pavadinimu, bet 1975 m. šalis tapo nepriklausoma. Nors Surinamo gyventojų etninė sudėtis yra itin marga, su Nyderlandais šią šalį sieja tamprūs kultūriniai ir šeimyniniai ryšiai. Daug surinamiečių po nepriklausomybės paskelbimo emigravo į Nyderlandus.
Oficiali šalies kalba taip pat yra olandų, bet daugelis kalba vietos kreolų kalba, susiformavusia anglų kalbos pagrindu, kuri yra labiausiai paplitusi kasdieninio bendravimo, šnekamoji kalba. Surinamas - viena iš nedaugelių šalių pasaulyje, kur taikiai sugyvena įvairios religinės grupės: sinagoga gali stovėti šalia mečetės, induistų šventyklos ar krikščionių bažnyčios.
50 oro uostų ir surūdijęs geležinkelis
Didelė Surinamo gyventojų dalis gyvena Atlanto pakrantėje. Didžiausiame mieste, sostinėje Paramaribe, įsikūrusiame prie to paties pavadinimo upės, vos už 20 km nuo jos žiočių, įsikūrė beveik pusė šalies gyventojų.
Tropikų miškų gilumoje, pagrindinių upių pakrantėse gyvena nedidelės indėnų ir afrikiečių vergų palikuonių, maronų, XVII-XVIII a. pabėgusių į džiungles, bendruomenės.
Dėl didelio miškų ploto šalyje yra mažai asfaltuotų kelių, jų bendras ilgis sudaro vos tūkstantį kilometrų. Vienintelė, vos daugiau kaip šimto kilometrų ilgio geležinkelio atšaka, nutiesta, kai šalis buvo olandų kolonija, seniai yra apleista. Įvairiose vietose galima pamatyti paliktus, surūdijusius vagonus. Užtat Suriname pastatyta daugiau kaip pusšimtis oro uostų, tarp jų - du tarptautiniai.
Labai marga Surinamo gyventojų tautinė sudėtis sąlygoja jo įvairialypę kultūrą, šalyje visus metus vyksta daugybė pasaulietinių ir religinių švenčių, ceremonijų ir festivalių. Užtat kino teatras šalyje - tik vienas, sostinėje.
Mobilusis ryšys Suriname didžiajai daliai gyventojų yra brangus ir aprėpia nedidelę šalies dalį, todėl daugelis vietos gyventojų iki šiol naudojasi pranešimų gavikliais. O miestuose įrengta daugybė ryškiai geltonų telefono būdelių.
