Senovinis Ugninio Arklio prakeiksmas

Tėvai sąmoningai žengia tokį žingsnį, kad jiems negimtų mergaitė.

Pasirodo, tai yra susiję su senu prietaru, kad Ugninio Arklio metais gimusi mergaitė nužudys savo vyrą.

Moteriai, gimusiai Ugninio Arklio metais, priskiriami stiprūs charakterio bruožai: atkaklumas, ryžtingumas, drąsa ir valingumas. Senųjų kanonų požiūriu tai yra neįprasta, nes moteris turi būti nuolanki ir paklusti vyrui.

Galima įvairiai vertinti prietarus, bet pagal demografijos statistiką Japonijoje 1906 m. gimė 7 proc. mažiau vaikų, palyginti su ankstesniais metais, o 1966 m. šis rodiklis buvo žemesnis 16 proc.

Užtat 1967 m. jis padidėjo 42 proc.

Sunku ginčytis su statistika, kuri rodo, kad net civilizacija neišnaikina prietarų, ypač jie gajūs kaimo vietovėse. Jie būdavo tokie paveikūs, kad ‚nelaimingais" metais išaugdavo abortų skaičius.

Ypač nepageidaujamos būdavo mergaitės, nes būtent su jomis yra siejama prasta Ugninio Arklio metų šlovė.

XX a. pradžioje, kai dar nebuvo galima iš anksto sužinoti vaiko lyties, nėštumas tiesiog būdavo nutraukiamas.

Net berniukus, gimusius Ugninio Arklio metais, būdavo stengiamasi įregistruoti kaip gimusius metais anksčiau arba vėliau.

Ugninio Arklio metų prakeiksmas pradėdavo persekioti kuriant šeimą. Baiminantis, kad prietaras išsipildys, būdavo atsisakoma tuoktis, nors nėra jokių įrodymų, kad tarp gimusiųjų Ugninio Arklio metais yra daug žudikų.

Tačiau metai turi ir pliusų: sumažėjęs bendraamžių skaičius - didesnis šansas norintiems studijuoti arba įsidarbinti.

Į aukštąsias mokyklas 1984 m. stojo mažiau abiturientų, dėl to tikimybė įveikti konkursą padidėjo.

Kitais metais studentų skaičius gerokai išaugo, kaip ir gimusiųjų skaičius - iki 50,9 proc. Tai buvo didžiausias istorijoje gimstamumo rodiklis.

Ugninio Arklio metai keistai atsispindėjo net ekonomikoje. Jos augimas, prasidėjęs nuo 7-ojo deš., staiga nutrūko 1966 m.

Kaip rodo statistika, 1960 m.. augimas sudarė 0,84 proc. ir iki 1965 m. padidėjo iki 1,12 proc., bet 1966 m. staiga nukrito iki 0,77 proc. 1967 m. jis šoktelėjo iki 1,16 proc. ir praktiškai išliko panašus iki 8-ojo deš. pabaigos.

1966-ieji buvo kritiniai ne tik gimstamumo ir santuokų aspektu. Dėl prietaro, kad yra negerai gimdyti Ugninio Arklio metais, moterys 1966 m. liko savo darbo vietose, taigi darbo rinkoje jų padaugėjo.

Vėliau palaipsniui tapo įprasta, kad moteris darbe praleidžia daug laiko ir neišeina motinystės atostogų.

Prietaras - socialinis ir ekonominis spaudimas, darantis poveikį Ugninio Arklio metais gimusio žmogaus gyvenimui, ypač veikiantis moterų likimus.

Mergaitės, gimusios šiais metais, buvo laikomos pavojingomis, užsispyrusiomis ir nešančiomis nelaimę savo sutuoktiniams.

Ugninio Arklio moteris yra laikoma pernelyg ūmaus charakterio, nenuolanki vyrui, ir dėl šio prietaro jai prisegama „nelaimingos" etiketė.

Moterys, gimusios Ugninio Arklio metais, patirdavo daug tragedijų, dažnai būdavo galima išgirsti skundžiantis, kad visos draugės jau sukūrė šeimas, o jos lieka vienišos, negali ištekėti tik todėl, kad gimė „netinkamais" metais. Kai kurios, įsitikinusios, kad gyvenime nesiseks arba jas atstums mylimieji, net žudydavosi.

Ratas užsidaro - 2026 m. vėl bus Ugninio Arklio metai.

Ekspertai tikisi, kad šį sykį sveikas protas nugalės. Anksčiau santuokos būdavo sudaromos pagal tėvų susitarimą, tačiau šiandien tai - jau praeitis, žmonės tuokiasi iš meilės, taigi ir vaikas turėtų būti laukiamas, nepriklausomai nuo to, kokiais metais gims.

Pagal charakteristikas tais metais gimsta asmenybės, iš prigimties avantiūristiškos, linksmos, sumanios, vikrios, įžvalgios ir nepriklausomos.

Jų silpnybės - puikybė, nepastovumas ir šiurkštumas. Merginos, gimusios Ugninio Arklio metais - ne nėriniuotos panelės, jos yra savarankiškos ir nepriklausomos, pasižymi ūmumu, jų laisvės negalima varžyti.

Dėl ryžtingo, atkaklaus būdo jos gali pasiekti didelių aukštumų, tapti įtakingos.

Todėl gimti Ugninio Arklio metais - netgi savotiška likimo dovana.