1 nuotr.Vienos viduramžių Prancūzijos ligoninės tualetuose rastas 600 metų senumo vynuogių kauliukas genetiškai nesiskiria nuo vynuogių, iš kurių iki šiol gaminamas vynas „Pinot Noir“, pranešė mokslininkai antradienį.
Mokslininkai naujo tyrimo ataskaitoje teigia, kad ši sėkla rodo, jog Prancūzijos gyventojai šią nepaprastai populiarią vynuogių veislę augina bent jau nuo XV a.
„Negalima pasakyti, ar šios uogos buvo valgomos kaip stalo vynuogės, ar tuo metu iš jų buvo gaminamas vynas“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo bendraautorius Laurentas Bouby.
Tačiau šis tyrimas atskleidžia ryšį tarp šiuolaikinės Prancūzijos – vienos iš didžiausių vyno gamintojų ir vartotojų pasaulyje – ir jos tolimos praeities, kai šalyje irgi netrūko vyno mėgėjų.
Kitas tyrimo bendraautorius Ludovicas Orlando pažymėjo, kad XV a. viduryje galiausiai baigėsi Šimto metų karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.
Be to, XV amžiuje gyveno ir Prancūzijos globėja Žanos d‘Ark.
„Ji galėjo valgyti tas pačias vynuoges kaip ir mes“, – naujienų agentūrai AFP sakė paleogenetikas iš Tulūzos universiteto.
Sėkla buvo rasta Valansjeno miesto šiaurės Prancūzijoje XV a. ligoninės tualete. Mokslininkai paaiškino, kad anuomet tualetai kartais būdavo naudojami vietoje šiukšlių konteinerių.
Šiame tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“, buvo nustatyta 54 vynuogių sėklų, kurių amžius svyruoja nuo bronzos amžiaus – maždaug 2300 m. pr. m. e. – iki viduramžių, genomo seka.
Mokslininkai teigia, kad tai patvirtina, jog keletas vynuogių augintojų kartų jau 600 metų taiko metodus, kuriuos šiandien vadiname „dauginimu vegetaciniu būdu“, pavyzdžiui, išsaugant tam tikrų vynuogių veislių atžalas.
Senovės tekstuose būta užuominų, kad taip tikrai buvo, tačiau, pasak Monpeljė evoliucijos mokslų institutui atstovaujančio L. Bouby, „apsiribojant vien paleogenomika, šią techniką apibūdinti labai sunku“.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad šis metodas daugelyje sričių buvo taikomas dar geležies amžiuje, maždaug 625–500 m. pr. m. e.
Subrendęs lyg puikus vynas
Seniausios tyrime analizuotos vynuogės buvo paimtos iš laukinių vynmedžių Prancūzijos Nimo regione; jos datuojamos maždaug 2000 m. pr. m. e.
Pirmosios kultūrinės vynmedžių rūšys Prancūzijos pietiniame Varo regione pradėjo atsirasti tarp 625 ir 500 m. pr. m. e.
Tai sutampa su laikotarpiu, kai, manoma, regioną kolonizavę graikai įkūrė Marselio miestą ir Prancūzijoje įvedė vynuogininkystę – vynmedžių auginimą.
L. Orlando teigimu, jau buvo žinoma, kad tuo metu graikai ir etruskai prekiavo vynu, nes per amžius mūsų laikus pasiekė vyno ąsočiai, vadinami amforomis.
Tačiau vynuogių sėklų, ypač tų, kurios datuojamos senovės Romos laikotarpiu, DNR tyrimai atskleidė, kad tarp tokių toli viena nuo kitos nutolusių vietų kaip Ispanija, Balkanai, Kaukazas ir Artimieji Rytai vykdavo kultūrinių vynuogių veislių mainai.
Tyrimai taip pat parodė, kad Senovės Romos laikotarpiu, ypač šiaurės Prancūzijoje, vyko intensyvus genetinis naminių vynuogių veislių ir vietinių laukinių vynmedžių maišymasis.
„Ateityje būtų labai įdomu glaudžiai bendradarbiauti su istorikais, turinčiais prieigą prie tekstų, kuriuose aprašomos tam tikri vynuogių auginimo metodai“, kad būtų galima sužinoti daugiau, sakė L. Orlando.
Anot tyrimo ataskaitos, „Pinot noir“, kuri dažnai asocijuojasi su Prancūzijos Burgundijos regionu, yra ketvirta pagal paplitimą vynuogių veislė pasaulyje.
