1 nuotr.Mes gyvename kvapų pasaulyje. Vieni yra malonūs, kelia teigiamas asociacijas ir emocijas, o nuo kitų norisi užsiimti nosį, sulaikyti kvėpavimą ir kuo toliau bėgti nuo jų šaltinio.
Žinoma, individualų kvapų vertinimą stipriai veikia kultūrinė aplinka ir fiziologiniai ypatumai, bet vis dėlto yra aromatų, kuriuos visi vertina beveik vienodai Supažindiname su penkiais maloniausiais ir penkiais nemaloniausias kvapais pasaulyje.
Maloniausi kvapai pasaulyje
Vanilė. Kaip rodo 2022 m. publikuoti Oksfordo ir Švedijos Karolio medicinos instituto specialistų atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 235 savanoriai iš įvairių šalių, rezultatai, didelei planetos gyventojų daliai maloniausias kvapas yra vanilės.
Natūralus šio prieskonio šaltinis yra kai kurių vanilės genties vijoklinių orchidėjų vaisiai (ankštys). Natūrali vanilė pasižymi stipriu aromatu, kurį skleidžia įvairių cheminių junginių kvapų mišinys. Svarbiausias tarp jų yra vanilinas, kurį chemikai seniai išmoko sintetinti. Pigesnis dirbtinis vanilinas dažnai pakeičia natūralią vanilę maisto ir parfumerijos pramonėje.
Persikas. To paties tyrimo dalyviai, įvairių kultūrų atstovai, antrąją vietą po vanilės kvapo skyrė persikų aromatui. Sunku su jais nesutikti - švieži persikai išties kvepia labai maloniai. Įdomu, kad iš visų vaisių aromatų būtent persikų kvapą parfumeriai, naudodami įvairius cheminius junginius, išmoko imituoti vieną pirmųjų.
Muskusas. Daugelyje šalių įvairių metu buvo labai vertinamas sudėtingu ir maloniu aromatu pasižymintis muskusas. Senovės Egipte iš jo būdavo gaminami kvepalai faraonams ir smilkalai religinėms ceremonijoms. Senovės Graikijos ir Romos aristokratai jo aromatu pabrėždavo savo aukštą padėtį. Šiandien muskusas yra naudojamas parfumerijoje.
Natūralūs muskuso šaltiniai yra kai kurių gyvūnų, įskaitant muskusinę kabargą, specialios liaukos bei augalai, bet dažniausiai naudojamas dirbtinis muskusas: sintetinti muskuso kvapo medžiagas chemikai išmoko gana seniai.
Švieži spygliai. Kiekvienas, nors kartą pavasarį vaikštinėjęs pušyne, sutiks, kad spyglių aromatas - vienas patraukliausių. Jis sukuria šviežumo pojūtį, sukelia minčių apie gamtos pabudimą. Be to, eglės ar pušies kvapas asocijuojasi su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. O dar kvapas ne tik malonus, bet ir naudingas, mat pušys ir eglės išskiria fitoncidus, kurie naikina pavojingų ligų sukėlėjus.
Kava. Šis aromatas patinka daugeliui žmonių, įskaitant tuos, kurie yra abejingi šiam gėrimui. Kai kas sako, kad vien kavos kvapas žvalina, ir tokį poveikį iš dalies patvirtina mokslo tyrimai. Įdomu, kad parfumerijos parduotuvėse pirkėjams duodama pauostyti kavos pupelių, kad jiems būtų lengviau skirti kvepalų aromatus. Tiesa, kai kurie tyrimai rodo, kad kavą puikiai gali pakeisti citrinos griežinėlis arba grynas oras.
Nemaloniausi kvapai pasaulyje
Izovalerijono rūgštis. Minėtojo Oksfordo ir Karolio instituto mokslininkų tyrimo dalyviai kaip nemaloniausią įvardijo izovalerijono rūgšties kvapą, kurį galima apibūdinti kaip prakaituotų kojų kvapą. Visai gali būti, kad daugeliui izovalerijonų rūgšties „aromatas" yra pažįstamas iš sūrio - kvapniausių rūšių produktas išties garsėja neskalbtų kojinių kvapu.
Pūvanti žuvis. Britų kompanijoje „AromaPrime" dirba smarvės specialistas Lajemas Findlis (Liam Findley), kuris muziejams ir atrakcionams kuria įvairius baisius kvapus. Pavyzdžiui, vieno užsakovo prašymu jis sugalvojo vampyro kvapą, kurį šis išskiria kvėpuodamas - sumaišė geležies ir pūvančios mėsos kvapus. Iš gamtoje egzistuojančių kvapų vienu iš šlykščiausių L.Findlis įvardijo pūvančios žuvies kvapą. Ką gi, sunku nesutikti su eksperto nuomone.
Sieros vandenilis. O štai mokslo portalas „Science Alert" prie nemaloniausių priskiria sieros vandenilio kvapą. Būtent juo atsiduoda sugedę kiaušiniai ir pašvinkusi mėsa, nuotekos. Gamtoje sieros vandenilio būna vulkaninėse dujose, o nedideli kiekiai - gyvūnų ir žmogaus žarnyno dujose.
Durijus. Pagal „Science Alert" versiją prie nemaloniausių priskiriamas durijaus kvapas: šis vaisius dėl maistingumo kai kuriose šalyse vertinamas kaip vaisių karalius. Jis auga ant aukštų medžių Pieryčių Azijos tropikų miškuose, didžiulis spygliuotas vaisius būna apvalios, kriaušės arba ovalios formos, sveria nuo 1 iki 15 kg. Specifiniame durijaus aromate galima vienu metu užuosti visą puokštę kvapų: nuo pūvančio svogūno ir neplautų puskojinių iki benzino su karamele. Toli gražu ne kiekvienas gali įveikti durijaus kvapo sukeltą šleikštulį ir jo paragauti.
Arnoldo raflezija. Garbingą vietą „Science Alert" reitinge užima egzotinės gėlės Arnoldo raflezijos (Rafflesia arnoldii), augančios Sumatros ir Kalimantano salose, kvapas. Arnoldo raflezija garsėja kaip didžiausią žiedą turintis augalas Žemėje. Kitaip kaip dauguma kitų gėlių, jis, kad priviliotų apdulkinančius vabzdžius, ne kvepia, o dvokia pūvančia mėsa su žuvies ir neskalbtų kojinių kvapų priemaiša. Nieko keista, kad rafleziją apdulkina daugiausia musės. Beje, Arnoldo raflezijos skersmuo gali siekti vieną metrą.
