Įdomūs faktai apie skandalingiausius apiplėšimus, kurių daugelis taip ir liko neatskleisti

Kad patektų į muziejų nesukeldami įtarimų, nusikaltėliai apsimetė darbininkais, todėl policija spėjo, kad tai buvo patyrę vagys. Ta proga prisimename kitas itin įžūlias vagystes, įvykdytas nuo XX a. pradžios.

• Pagal statistiką tik 5 proc. pagrobtų meno kūrinių ir 20 proc. pinigų grįžta teisėtiems savininkams. Meno kūrinių, kuriuos nežinomi asmenys policininkų uniformomis 1990 m. išnešė iš Izabelos Stiuart Gardner muziejaus Bostone, bendra vertė siekia mažiausia 500 milijonų JAV dolerių.

Apgavę sargybinį, plėšikai įsibrovė į muziejų, išpjovė iš rėmų J.Vermejerio, Rembranto, E.Dega ir E.Manė drobes ir ramiai pasislėpė. Vykstant tyrimui FTB nustatė tris įtariamuosius vagystės organizatorius, bet pagrobtos vertybės iki šiol yra nerastos.

• 2006 m. nusikaltėliai iš Anglijos inkasacinės saugyklos „Securitas Cash Depot" sugebėjo išvežti 53 mln. svarų. Tačiau dar didesnė pinigų dalis (154 mln. svarų) tiesiog netilpo į sunkvežimį. Šios bylos tyrimas atsiėjo iki tol negirdėtą sumą - 6 milijonus svarų. Buvo rasta tik 21 mln. pagrobtų pinigų.

• Johano Gutenbergo XV a. 6-me dešimtmetyje atspausdinta Biblija yra vertinama apie 15 mln. dolerių. Knygą 2009 m. iš Maskvos valstybinio universiteto pavogė trys Federalinės saugumo tarnybos karininkai. Jie bandė ją parduoti už 12 kartų mažesnę sumą, bet buvo sulaikyti.

• Leonardo da Vinčio tapytas „Monos Lizos" portretas vertinamas 860 mln. eurų. 1911 m. paveikslą iš Luvro pagrobė italas Vinčencas Perudža (Vincenzo Peruggia). Jis buvo sulaikytas po dvejų metų, kai bandė drobę parduoti. Už vagystę gavo 7 mėnesius kalėjimo.

• Per pastaruosius 40 metų Edvardo Munko (Edward Munch) paveikslas „Šauksmas" net du kartus tapo plėšikų grobiu. Dailininkas sukūrė kelias paveikslo versijas, viena iš jų buvo parduota aukcione už 119 milijonų dolerių. 1994 m., Lilehamerio olimpiados atidarymo dieną, kita kūrinio versija buvo pagrobta iš Oslo Nacionalinės galerijos.

Po trijų mėnesių kūrinys buvo rastas ir grąžintas į muziejų. Po 10 metų iš dailininko muziejaus Osle buvo pagrobta kita „Šauksmo" versija kartu su dar vienu E.Munko darbu - „Madona". Po dvejų metų jie buvo grąžinti į muziejų.

• 40 mln. svarų - minimali iš Londono depozitarijaus „Knightsbridge Security Deposit" 1987 m. pavogta suma. Du plėšikai į saugyklą įėjo apsimetę klientais ir išplėšė 121 individualų banko seifą iš 5000. Tiksli pavogta suma nežinoma, nes nėra įmanoma patikrinti banko klientų duomenų apie seifų turinį. Savininkams pavyko grąžinti tik ketvirtadalį sumos.

• Auksinė druskinė „Saliera" sveria 7 kg, o jos vertė - 75 mln. dolerių. Tai vienintelis išlikęs Benvenuto Čelinio (Benvenuto Cellini) juvelyrinis kūrinys. „Saliera" 2003 m. dingo iš Vienos meno istorijos muziejaus. Plėšikas (apsaugos sistemų specialistas) grasino ją išlydyti, jeigu jam nebus sumokėta išpirka. Po trejų metų jis pasidavė policijai.

• 22 mln. svarų - iš Beiruto banko 1976 m. pagrobtų vertybių (pinigai, aukso plytelės, juvelyriniai dirbiniai) suma. Kad patektų į banką, devyni ginkluoti plėšikai išsprogdino sieną tarp banko ir šalia jo esančios šventovės. Buvo manoma, kad apiplėšimą organizavo Palestinos išsivadavimo organizacijos, vadovaujamos Jasiro Arafato, kovinis būrys, ir taip įgijo lėšų dar keletą metų jai finansuoti. Kaltininkai iki šiol nėra išaiškinti.

• 5,5 mln. dolerių - tiek buvo įvertintas vienas iš Antonijaus Stradivarijaus smuikų. Jis buvo pagrobtas 1995 m. iš 91 metų smuikininkės Erikos Morini (Erica Morini) buto Niujorke. Nusikaltimas nebuvo išaiškintas.

• Kad galėtų patekti į Brazilijos centrinį banką, piktadariai per tris 2005 m. mėnesius iškasė 80 metrų ilgio požeminį tunelį su apšvietimu ir ventiliacija. Jie pavogė 164,7 mln. realų. Byloje figūravo apie 100 žmonių, kaltinimai buvo pateikti 36-iems.

Vienas pagrindinių vagystės organizatorių, Luisas Fernandas Ribeira (Luis Fernando Ribeiro) į policijos rankas taip ir nepateko. Jį pagrobė su apiplėšimu nesusiję nusikaltėliai, ketindami pareikalauti išpirkos, ir vėliau nužudė.