2 nuotr.Jei tikėsime statistika, saugiausia transporto rūšis yra lėktuvas. Šansų žūti po automobilio ratais yra dešimt kartų daugiau negu lėktuvo katastrofoje. Ir vis dėlto daugelis mano, kad skristi lėktuvu yra nesaugu arba net labai pavojinga. Aviacijos specialistai bando kovoti su aerofobija ir šiuos mitus paneigti.
Turbulentiškumas - normalus reiškinys
Labiausiai keleiviai gąsdinasi, kai lėktuvas patenka į turbulentiškumo zoną, lakūnų kalba - „kratyklę". Lėktuvas ima kratytis ir net šokinėti, „mojuoja sparnais". „Kratyklė" gali atsirasti tiek debesyse, tiek ir be jų. Debesys lėktuvui - tas pats, kas automobiliui duobės kelyje. Jeigu nėra vėjo, temperatūra, drėgmė ir slėgis yra tolygiai pasiskirstę pagal aukštį, skrydis bus ramus ir sklandus. O jeigu yra debesų ir pučia vėjas, kylančių ir besileidžiančių oro srautų temperatūros skirtumai yra dideli, lėktuvą greičiausiai kratys. Virš kalnų ir vandens krato visada, bet nebūtinai stipriai.
Lėktuvai yra konstruojami atsižvelgiant į turbulentiškumo zonas. Todėl baimintis, kad patekęs į oro duobę lėktuvas subyrės, visai nereikia. Ir niekas jam neatskils ir nenulūš.
Kratymas daugeliui yra nemalonus, bet jis - nepavojingas. Tiesa, pilotai stengiasi išvengti stipraus turbulentiškumo zonų, o į ją patekę stengiasi kuo greičiau ištrūkti. Į tokią zoną nepatenkama netikėtai, lakūnai tam yra pasiruošę ir žino aplenkimo arba išėjimo maršrutus.
Kas iš tiesų yra pavojinga
Prie pavojingų meteorologinių reiškinių lakūnai priskiria audrą, apledėjimą, škvalą, dulkių arba smėlio audrą, vulkano debesį (gali pakilti iki 14 km), viesulą, stiprias liūtis, nepaprastai aukštą ir nepaprastai žemą temperatūrą. Dėl tokių reiškinių skrydžiai yra atidedami. Su panašiu meteorologiniu reiškiniu susidūrus lėktuvui skrendant, įgula elgiasi pagal instrukciją.
Audros
Dauguma audrų trunka ne ilgiau kaip valandą. Skrydžiai audros debesų zonoje yra pavojingi: ten pasitaiko galingų 20-30 m/sek. greičiu kylančių ir besileidžiančių oro srautų, intensyvaus apledėjimo, žaibo iškrovų, krušos, stiprių liūčių, prasto matomumo. Lakūnai stengiasi išvengti audrų: lėktuve yra lokatorius, kuris tiksliai fiksuoja audros židinius. Priklausomai nuo debesų tankumo, jo ekrane audros objektas švyti skirtingomis spalvomis. Priklausomai nuo spalvos lokatoriuje įgula sprendžia - toliau laikytis numatyto maršruto ar rinktis kitą.
Apledėjimas
Tai labai pavojingas reiškinys. Lėktuvo išoriniai paviršiai pasidengia ledu, oro laineris tampa panašus į krevetę iš prekybos centro. Dėl apledėjimo nustoja veikę aerodinamikos dėsniai: lėktuvo svoris žaibiškai padidėja, blogėja sparnų keliamosios savybės, lėktuvas tampa nevaldomas. Kai kada gali apledėti ir variklis. Stipriausiai apledėjimas pasireiškia prie žemės arba net riedant pakilimo taku. Esant apledėjimo pavojui lėktuvai prieš skrydį oro uoste yra apipurškiami specialiu skysčiu, trukdančiu formuotis ledui. Jeigu skystis yra efektyvus pusvalandį, o lėktuvui prie pakilimo tako tenka laukti ilgiau, lakūnai grįžta atgal ir kartoja procedūrą. Tegu keleiviai kiek nori pyksta dėl vėlavimo, gyvybė yra svarbesnė!
Ore apledėjimas yra mažiau tikėtinas, bet būna intensyvesnis. Tokiu atveju darbo imasi įgula - įjungia sistemą prieš apledėjimą, į užšalusias lėktuvo dalis nukreipiančią karštą orą. Jeigu tai nepadeda, pilotai palieka pavojingą debesų zoną - apsisuka ir sprunka!
Lakūnų „malda"
Prieš kildami pilotai įjungia visas sistemas, reikalingas saugiam skrydžiui ir po kiekvieno atlikto veiksmo skaito „Kontrolinių patikrinimų vadovą" (Quick Reference Handbook (QRH). Tai greitų nuorodų vadovas, kuriame lengvai naudojamu formatu pateikiamos visos procedūros, taikomos nenormalioms ir avarinėms sąlygoms. Šis dokumentas - savotiška įgulos „biblija" arba, kaip vadina patys lakūnai - malda. Ją skaitant tikrinama, ar viskas padaryta teisingai, kad būtų galima laiku ištaisyti sutrikimus.
Saugiausi lėktuvai
Dėl ko vieni lėktuvai yra saugesni už kitus? Ar tiesa, kad kai kurie lėktuvai yra geresni už kitus? Atsakymai į šiuos klausimus domina daugybę turistų, kurie su statistikos pagalba bando atsikratyti aerofobijos.
Taip, tikrai, yra saugesnių lėktuvų, o tai priklauso nuo jų konstrukcijos skirtumų. Kita vertus, yra daugybė veiksnių, kurie gali turėti įtakos keleivių saugumui per avarijas. Pavyzdžiui, įvairios oro skrydžių bendrovės, savo parke turinčios tuos pačius lėktuvus, pagal avarijų statistiką gali smarkiai skirtis dėl to, kad gan didelė įvykių dalis (kai kurie specialistai teigia, kad didžioji dalis) įvyksta dėl vadinamojo žmogiškojo veiksnio. Net patikimas lėktuvas gali patirti avariją dėl piloto arba techninio personalo klaidos. Be to, kai kurių tipų lėktuvai gaminami daug didesniais kiekiais ir atitinkamai skraido dažniau.
„Concorde" su viena vienintele katastrofa gali pasirodyti esantis saugesnis negu „Boeing 737" su daugiau kaip 70 avarijų, per kurias žuvo keleivių. Tačiau yra ne taip, žinant, jog „boingų" buvo pagaminta nepalyginamai daugiau negu „konkordų". O atsižvelgus į tai, kad visų modelių „boingai" nuskrido iš viso 200 mln., o „konkordai" - vos šiek tiek daugiau negu 100 tūkst. kilometrų, pastarųjų patikimumas statistiškai yra daug mažesnis negu „boingų".
Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus tai supranta. Bet kai statistikos duomenys rodo, kad tam tikro tipo lėktuvai per visą savo istoriją nepatyrė avarijų, potencialų keleivį tai veikia raminamai. Be to, išties esama lėktuvų, kurie nesudužo nė karto per visą savo istoriją.
Saugiausi lėktuvai pasaulyje:
1 vieta: „Airbus A340"
2 vieta: „Boeing 777"
3 vieta: „Boeing 717"
4 vieta: „Boeing 737" (naujausios kartos, 600-900 serijų)
5 vieta: „Embraer 170" ir „Embraer 190"
Pirmąsias dvi vietas užima brangūs tolimųjų skrydžių lėktuvai, kuriuos didžiosios oro skrydžių bendrovės naudoja tarpžemyniniams reisams. Saugiausią keleivinį lėktuvą „Airbus A340" gali sau leisti įsigyti tik didžiosios bendrovės, nes jis yra nepaprastai brangus. „Boeing" gamybos lėktuvai yra itin populiarūs. „Boeing 717" niekada nėra nukritęs, o „Boeing 737" turi šiokį tokį katastrofų „kraitį", bet tikimybė žūti jame statistiškai yra nepaprastai maža.
Penktoji vieta atiteko artimųjų skrydžių laineriui „Embraer", pagamintam Brazilijoje. Jie gaminami ne itin seniai, ir nors dabar eksloatuojami keli šimtai šio tipo lėktuvų, pagal statistiką tikimybė patekti į avariją skrendant „Embraer" taip pat yra labai maža.
Turbopropeleriniai keleiviniai lėktuvai į saugiausių sąrašą nepateko, tačiau galima sudaryti atskirą jų reitingą. Kadangi talpių keleivinių lėktuvų su turbopropeleriniais varikliais įvairovė yra nedidelė, galima įvardinti tik nugalėtoją, tai švedų gamybos „Saab 2000", kuriuo skrisdamas nežuvo nė vienas keleivis, nors jie gaminami jau 20 metų.
