1 nuotr.Mokslininkai iš Miuncheno Liudviko Maksimilijano universiteto padarė proveržį aiškinantis išsėtinės sklerozės priežastis: jie nustatė, kad tam tikros žarnyno bakterijos gali inicijuoti šios sunkios autoimuninės ligos vystymosi procesą.
Jie atkreipė dėmesį į dvi Lachnospiraceae šeimos bakterijas - Lachnoclostridium sp. ir Eisenbergiella tayi. Būtent jas jie įtaria galint išprovokuoti imuninį nervų skaidulų puolimą.
Mokslininkai palygino identiškų dvynių, iš kurių tik vienas sirgo išsėtine skleroze, mikroflorą.
Paskui žarnyno bakterijų pavyzdžiui buvo persodinti laboratorinėms pelėms be savos mikrofloros.
Rezultatas: pelėms, gavusioms mikrobiomą iš sergančių žmonių, sklerozės simptomai pasireikšdavo gerokai dažniau.
Jau anksčiau buvo teigiama, kad ligos vystymuisi įtaką daro ne tik genai, bet ir tokie veiksniai kaip vitamino D trūkumas, rūkymas ir virusinės infekcijos.
Dabar prie šio sąrašo drąsiai galima pridėti žarnyno mikrobiomą.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad kol kas yra per anksti kalbėti apie tiesioginį ryšį, jų atradimas - svarbus žingsnis į naujus išsėtinės sklerozės diagnostikos būdus ir galbūt profilaktiką.
