1 nuotr.Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad nebereikia siųsti tolimojo nuotolio raketų „Taurus“, siekiant padėti apginti Ukrainą nuo Rusijos visapusiškos invazijos, – šis žingsnis Berlyne jau kurį laiką kelia diskusijas.
Kijevas jau seniai nori šių raketų, tačiau Berlynas vengė viešai tam įsipareigoti, baimindamasis, kad tai paaštrins įtampą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Būdamas opozicijoje, pats F. Merzas buvo įsipareigojęs siųsti šias raketas, tačiau atsitraukė, kai praėjusių metų gegužę pradėjo eiti kanclerio pareigas.
Trečiadienį atsakydamas į įstatymų leidėjų klausimus, F. Merzas sakė, kad jo pradinės pastabos nuskambėjo „kitokiame kontekste“, kai jis „manė, kad Bundesveras savo atsargose turi pakankamą kiekį veikiančių „Taurus“ kruizinių raketų, kurias galėtume pristatyti į Ukrainą“.
Jis taip pat nurodė, kad dėl Ukrainos padarytos pažangos kuriant ginklus šalies viduje diskusijos dėl „Taurus“ raketų tapo nebeaktualios.
„Šiandien pati Ukraina savo sandėliuose turi tolimojo nuotolio ginklų, kuriuos pasigamino pati, iš dalies su mūsų pagalba, ir kurie yra kur kas veiksmingesni, nei santykinai nedidelis „Taurus“ kruizinių raketų kiekis, kurį galėjome pristatyti“, – tikino F. Merzas.
„Kalbant apie ginklų technologijas, Ukraina pažengė į priekį daug toliau, lyginant su tuo, apie ką diskutavome, kai šis karas prasidėjo“, – pridūrė jis.
F. Merzas teigė, kad nors Ukraina „šiandien yra ginkluota geriau, nei bet kada anksčiau“, ji patiria „didelius finansavimo sunkumus“.
„Turime mobilizuoti lėšų Ukrainai, kad šie ginklai būtų gaminami ir toliau“, – kalbėjo jis.
Kai Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, pernai sumažino didžiąją dalį savo paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kijevo rėmėja ir gerokai padidino karinės pagalbos apimtis. Berlynas įsipareigojo 2026 m. skirti 11,5 mlrd. eurų pagalbos, įskaitant oro gynybos sistemas „Iris-T“ ir „Patriot“ baterijas.
