1 nuotr.Šeštadienį Vokietija švenčia jau ketvirtį amžiaus trunkantį šalies suvienijimą. Tiesa, dabar politine Europos sunkiasvore vadinamos šalies laukia nauji iššūkiai, pavyzdžiui, migrantų krizė, pareikalausianti daug kantrybės ir dėmesio, praneša AP.
Vakarų ir Rytų Vokietija buvo galutinai suvienyta 1990-ųjų spalio 3 d. pagaliau pabaigus 11 mėnesių trukusį procesą, prasidėjusį sugriuvus Berlyno sienai. Vis dėlto tarp rytų ir vakarų susidariusius skirtumus panaikinti pasirodė ne taip jau lengva, kai kurie jų išliko ir iki šiol.
Tiesa, šalies kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) kalba, kad "pokyčiai pasitarnavo gerai - tiek daug žmonių pavyko sujungti, jie parodė ryžtą, ėmėsi naujų profesijų". Pati politikė išaugo rytinėje šalies dalyje ir į politikos areną išėjo žlugus komunizmui. Šalies prezidentas Joachimas Gaukas (Joachim Gauck) taip pat išaugęs rytuose.
Nuo susivienijimo apie 1,5-2 trln. eurų jau skirta rytiniams regionams padėti sparčiau atsigauti po to, kai žlugo visa jų pramonė. Taip pat panašu, kad po 1990-ųjų prasidėjusią gyventojų migraciją iš rytų į vakarus pavyko pristabdyti - dabar daugiau gyventojų keliasi į rytus (tokia statistika pirmą kartą registruota 2013-aisiais).
Nors nedarbo lygis rytuose vis dar išlieka aukštesnis nei vakaruose - 8,7 proc. ir 5,6 proc., tačiau skirtumas gerokai sumažėjo, lyginant su ankstesniais metais. Panašu, kad buvusio kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) pažadas rytų gyventojams sukurti gerą gyvenimą "klestinčiose lygumose" nebeatrodo toks jau nepasiekiamas. "Ekonominė nelygybė tarp rytų ir vakarų gerokai mažesnė nei anksčiau, - sako Vokietijos istorikas Heinrichas Augustas Vinkleris (Heinrich August Winkler). - Tiesa, didžiulių ir produktyvių bendrovių trūkumas rytuose rodo, kad dar daug ko galima siekti".
D.Grybauskaitė pasveikino Vokietiją 25-ųjų šalies suvienijimo metinių proga
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Joachimą Gauką (Joachim Gauck) 25-ųjų šalies suvienijimo metinių proga. Šią dieną Vokietijoje minima nacionalinė šventė - Vienybės diena.
Šalies vadovė pabrėžė, jog šiemet Europa ir visas pasaulis minėjo Antrojo pasaulinio karo baigties septyniasdešimties metų sukaktį. Pasak Prezidentės, ši istorinė patirtis leido Europai aiškiai suvokti, kad žemynų skaldymas ir sienų statymas nėra tinkamas istorinės raidos kelias.
"Vokietijos Federacinė Respublika niekada nepripažino Lietuvos sovietinės okupacijos. Esame dėkingi už parodytą solidarumą ir Vokietijos žmonių simpatijas Lietuvos laisvės kovai. Mus jungia Berlyno sienos griūtis ir Baltijos kelias. Tai du Europos istorijai, Vokietijos vienybei ir Lietuvos nepriklausomybei reikšmingiausi istoriniai įvykiai", - rašoma šalies vadovės sveikinime.
Pasak Prezidentės, Lietuva ir Vokietija jau daugiau nei du dešimtmečius kaip partnerės ir sąjungininkės sėkmingai plėtoja abipusiu supratimu ir pagarba grįstą politinį dialogą, aktyviai vysto prekybos, kultūrinius ir visuomeninius ryšius.
Šalies vadovės teigimu, šiandienos iššūkių kontekste visos Europos Sąjungos šalys ir gyventojai turi progą dar kartą įvertinti svarbiausius europietiškumo principus, sąmoningai pasirinkti puoselėti ir stiprinti laisvės, demokratijos ir solidarumo dvasią. Prezidentė Vokietijos vadovui palinkėjo stiprybės ir ryžto puoselėjant Europos vertybes, o šaliai ir visiems jos žmonėms - visapusiško saugumo, gerovės ir vienybės, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
