Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą turi premjero Viktoro Orbano nacionalistų koalicija, trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, apsunkinantį šalies prezidento pašalinimą iš pareigų.
Balsavimas įvyko likus maždaug keturiems mėnesiams iki rinkimų šioje 9,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje.
V. Orbanas susiduria su precedento neturinčiu iššūkiu, nes apklausos rodo, kad opozicijos lyderio Peterio Magyaro partija TISZA tvirtai pirmauja.
Dabartinis Vengrijos prezidentas Tamasas Sulyokas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, laikomas V. Orbano sąjungininku.
Jo penkerių metų kadencija baigsis 2030 metais. Valstybės vadovo galios daugiausia reprezentacinės, bet jis taip pat gali vetuoti įstatymus arba siųsti juos peržiūrėti Konstituciniam Teismui ir taip žlugdyti vyriausybės darbotvarkę.
Anksčiau parlamentas paprasta balsų dauguma galėjo paskelbti, kad prezidentas negali atlikti savo pareigų.
Tačiau pagal naująjį įstatymą Konstitucinis Teismas turės patikrinti, ar prezidento nušalinimas buvo teisėtas, ir turės teisę atmesti šią priemonę.
Įstatymas buvo priimtas 134 balsais, 49 parlamentarai balsavo prieš jį ir du susilaikė. Bet kokiems jo pakeitimams dabar reikės dviejų trečdalių balsų daugumos.
Konstituciniam Teismui vadovauja buvęs vyriausiasis prokuroras Peteris Poltas, V. Orbano sąjungininkas, anksčiau šiais metais parlamento patvirtintas 12-os metų kadencijai.
Opozicinė partija TISZA pareiškė, kad įstatymo projektas yra dar vienas įrodymas, jog V. Orbano vyriausybė baiminasi, kad per rinkimus balandį rinkėjai jos neišrinks.