1 nuotr.Jungtinės Valstijos perduoda Ukrainai ginklus, leisiančius smogti į Rusijos teritorijos gilumą. Apie tai interviu televizijai „Fox News" pareiškė JAV atstovas NATO Metju Vitakeris (Matthew Whitaker).
Nori taikos, tiekia ginklus
Pasak diplomato, prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) strategija radikaliai skiriasi nuo buvusio prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracijos požiūrio.
Pirma, JAV mokesčių mokėtojai nebemoka už dabar Ukrainoje naudojamus amerikietiškus ginklus.
Antra, JAV derasi su Rusija, ko nebuvo vadovaujant Dž.Baidenui.
Jis pabrėžė, kad D.Trampas, lyginant su Dž.Baideno prezidentavimo laikotarpiu, gerokai paveikė situaciją ir įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Pasak ambasadoriaus, dialogas dar nebaigtas, tačiau šalys toliau derasi, keičiasi karo belaisviais ir t.t.
M.Vitakeris patikino, jog visos pusės nori nutraukti karo veiksmus, o D.Trampas siekia sustabdyti kraujo praliejimą bei užkirsti kelią mirtims ir tolesniam naikinimui.
Anksčiau JAV valstybės departamentas patvirtino 3350 sparnuotųjų raketų „Extended Range Attack Mancetation", kurių vertė siekia 825 mln. JAV dolerių, pardavimą Ukrainai. Jos gali atakuoti taikinius, esančius už 240-450 km.
Vašingtonas taip pat aprūpins Kijevą 3350 GPS įrenginiais, komponentais ir atsarginėmis raketų dalimis, pasirūpins mokymo programa ir technine pagalba.
Rugpjūčio 30 d. tapo žinoma, kad Valstybės departamentas preliminariai patvirtino „Patriot" sistemų atsarginių dalių už 179,1 mln. JAV dolerių ir palydovinio ryšio paslaugų už 150 mln. JAV dolerių tiekimą.
Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina seniai nebekoordinuoja su JAV atakų prieš taikinius Rusijoje, nes šalies kariuomenė esą turi savą ginkluotę.
Taip jis sureagavo į „Wall Street Journal" straipsnį, kuriame teigiama, kad JAV blokuoja Vakarų tolimojo nuotolio ginklų naudojimą atakoms prieš Rusijos teritoriją.
D.Trampas supyko
Baltieji rūmai mano, kad kai kurie Europos lyderiai viešai remia D.Trampo iniciatyvas užbaigti karą Ukrainoje, bet slapta bando stabdyti arba išviso eliminuoti per viršūnių susitikimą Aliaskoje pasiektą diplomatinę pažangą. Apie tai praneša „Axios".
Teigiama, kad Vašingtonas „prarado kantrybę" dėl tokių Europos lyderių, kurie spaudžia Ukrainą reikalauti iš Rusijos nerealių teritorinių nuolaidų.
Dėl to, kad praėjus dviem savaitėms po D.Trampo ir V.Putino susitikimo Ukrainos klausimu nebuvo pasiekta apčiuopiamos pažangos, kalti ne JAV ar Rusijos lyderiai, o europiniai sąjungininkai, teigė respublikonai padėjėjai.
V.Putino ir D.Trampo derybos Ankoridže įvyko rugpjūčio 15 d. Beveik tris valandas trukęs susitikimas buvo skirtas padėties Ukrainoje sureguliavimui.
Po derybų Rusijos ir JAV lyderiai paskelbė apie pasiektą pažangą ir derybas įvertino teigiamai.
Vėliau D.Trampas pripažino, kad šalims dar nepavyko pasiekti susitarimo.
2024 m. vasarą V.Putinas įvardino paliaubų sąlygas. Tarp jų - Ukrainos demilitarizavimas ir denacifikacija, jos, kaip nebranduolinės šalies, statuso įtvirtinimas, visų Rusijos aneksuotų teritorijų pripažinimą tarptautiniu lygiu ir antirusiškų sankcijų panaikinimą.
JAV pastaraisiais mėnesiais atvirai kaltino ES apsunkinant diplomatinį konflikto Ukrainoje sprendimą ir trukdant pažangai derybose.
Amerikos administracija išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad kai kurios įtakingos Europos šalys užėmė pernelyg griežtą poziciją dėl sankcijų, atsisakydamos jas sušvelninti net tam, kad būtų skatinamas taikos procesas.
Oficialūs Europos asmenys patvirtino, kad Ukrainos problemos sprendime yra „raudonų linijų", įskaitant Krymo statusą ir sankcijas Rusijai, kurios nebus aptariamos tol, kol nebus pasiekta reali taika.
