1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad antrą savaitę besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose atskleidė Europos „pažeidžiamumą" ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, o branduolinės energetikos atsisakymą vadino strategine klaida.
„Iškastinio kuro atžvilgiu esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo. Dėl to atsiduriame struktūriškai nepalankioje padėtyje, lyginant su kitais regionais", - atidarydama Branduolinės energetikos viršūnių susitikimą Paryžiuje sakė ji.
„Dabartinė krizė Artimuosiuose Rytuose aiškiai primena apie pažeidžiamumą, kurį ji sukelia", - pridūrė U. von der Leyen, JAV ir Izraelio karui su Iranu tęsiantis antrą savaitę.
Pasak jos, Europos sprendimas atsisakyti civilinės branduolinės energetikos buvo „strateginė klaida".
„Europos strateginė klaida buvo atsisakyti patikimo, prieinamo ir mažai teršalų išskiriančio energijos šaltinio", - viršūnių susitikime, kurio tikslas - skatinti civilinės branduolinės energetikos naudojimą, sakė ES vadovė.
„Savo šalyse turime mažai anglies dioksido išskiriančius energijos šaltinius: branduolinę ir atsinaujinančią energetiką. Kartu jie gali tapti bendrais nepriklausomybės, tiekimo saugumo ir konkurencingumo garantais - jei viską padarysime teisingai", - paaiškino Europos Komisijos pirmininkė.
Panašią nuomonę išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sakydamas, kad civilinė branduolinė energija padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
„Branduolinė energija yra raktas į nepriklausomybės - ir kartu energetinio suvereniteto - suderinimą su dekarbonizacija, taigi ir neutralumu anglies dioksido atžvilgiu", - antrajame branduolinės energetikos viršūnių susitikime sakė E. Macronas.
„Tai matome dabartinėje geopolitinėje situacijoje: kai esame pernelyg priklausomi nuo angliavandenilių, jie gali tapti spaudimo ar net destabilizavimo priemone", - pridūrė jis.
U. von der Leyen pridurė, kad „1990 m. trečdalis Europos elektros energijos buvo gaunama iš branduolinės energijos, o šiandien - vos apie 15 proc.".
ES vadovė paskelbė, kad Briuselis „novatoriškoms branduolinėms technologijoms" skirs 200 mln. eurų.
Branduolinė energetika išgyvena krizę nuo 2011 m. Fukušimos katastrofos Japonijoje, dar labiau sustiprinusios 1986 m. Černobylio katastrofos sukeltą baimę.
Tačiau susidomėjimą branduoline energetika atgaivino didėjantis pasaulio dėmesys energetiniam savarankiškumui ir švarių energijos šaltinių paieškai, siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu.
Pasaulinės branduolinės energetikos asociacijos duomenimis, branduolinė energetika sudaro apie 9 proc. pasaulyje pagaminamos elektros energijos, o apie 30-yje šalių veikia apie 440 reaktorių.
