JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad po „labai gerų“ pokalbių su Teheranu penkias dienas susilaikys nuo atakų prieš Irano elektrines. Šis žingsnis žymi staigų pokytį, kuris iš karto sumažino spaudimą sukrėstoms rinkoms.
Likus kelioms valandoms iki jo dviejų dienų ultimatumo, kuomet jis pagrasino „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, jei šis neatvers strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio, pabaigos, D. Trumpas, nepateikdamas išsamios informacijos, staiga paskelbė, kad vykdoma diplomatija, nors anksčiau jis atmetė derybas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše, kuris buvo parašytas jam būdingomis didžiosiomis raidėmis ir kuriame buvo rašybos klaidų, D. Trumpas nurodė, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas „per pastarąsias dvi dienas surengė labai gerus ir produktyvius pokalbius dėl visiško mūsų karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose išsprendimo“.
Remdamasis derybų, „kurios tęsis visą savaitę“, turiniu ir tonu, „nurodžiau Karo departamentui penkioms dienoms atidėti bet kokius karinius smūgius prieš Irano elektrines ir energetikos infrastruktūrą, kurie priklausys nuo dabartinių susitikimų sėkmės“, savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Jo įrašas buvo paskelbtas likus vos kelioms valandoms iki Volstrito atidarymo po brutalių išpardavimų Europos ir Azijos rinkose ir tolesnio naftos brangimo.
Spaudimas rinkose po šio D. Trumpo įrašo iš karto sumažėjo, įskaitant ir naftos kainą, kuri kėlė vis didesnį politinį galvos skausmą D. Trumpui, nes amerikiečiai skundžiasi didesnėmis kainomis degalinėse.
D. Trumpas iš pradžių socialiniuose tinkluose nustatė terminą, iki kurio pabaigos pirmadienį 23.44 val. Grinvičo laiku (ankstyvą antradienio rytą Teherano laiku) Iranas turi vėl atidaryti Hormūzo sąsiaurį – siaurą kelią į Persijos įlanką, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos.
Iranas iš dalies uždarė šį sąsiaurį, taip atsakydamas į vasario 28 d. prasidėjusias JAV ir Izraelio atakas, per kurias žuvo aukšto rango pareigūnai, įskaitant šios dvasininkų valdomos šalies ilgametį aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Iranas išliko kovingas ir pagrasino, kad jei D. Trumpas įgyvendintų planus, jis taikytųsi į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą Persijos įlankoje, įskaitant energetikos objektus ir gėlinimo įrenginius sausame regione.
Pirmadienį Iranas atmetė D. Trumpo teiginius, esą abi šalys turėjo „produktyvius pokalbius“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.
Teheranas neturi jokio kontakto su D. Trumpu, net ir per tarpininkus, pranešė Irano Islamo revoliucinei gvardijai artimos valstybinės naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“.
Naujienų agentūra „Fars“ citavo anoniminį šaltinį Irano vadovybėje, teigusį, kad D. Trumpas atsitraukė nuo ultimatumo Teheranui pagrasinus smogti visoms elektrinėms Vakarų Azijoje.
Naujienų agentūra „Tasnim“ rašė, kad D. Trumpą įtikino persigalvoti „finansų rinkų spaudimas“, pridurdama, kad Iranas tęs savo gynybą tol, „kol bus pasiektas reikiamas atgrasymo lygis“.
D. Trumpas kol kas nepateikė detalių apie tariamas naujas derybas.
Jis anksčiau tvirtino, kad Iranas prašo derėtis, nors Teheranas tai neigė, tačiau jis esą atsisakė.
Likus kelioms dienoms iki Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakos JAV ir Iranas, tarpininkaujant Omanui, vedė derybas dėl branduolinės sutarties.