Teorija ir praktika Irane išsiskyrė

Izraelis informavo prisijungiantis prie paliaubų, tačiau Tel Avivas perspėjo, kad susitarimas netaikomas smūgiams Libanui. Informacija apie paliaubas ir vėlesnes taikos derybas, apie kurias paskelbė JAV ir Irano pareigūnai, skiriasi.

Nepaisant to, kad informacija apie paliaubų sąlygas skiriasi, taikos susitarimo pagrindu turėtų tapti 10 punktų planas, kurį per tarpininkus Iranas savaitės pradžioje perdavė Jungtinėms Valstijoms.

Jame Teheranas, be kita ko, reikalauja garantijų dėl nepuolimo, visų sankcijų panaikinimo, karo veiksmų, įskaitant smūgius prieš „Hezbollah" Libane, nutraukimo, Amerikos karių išvedimo iš regiono, Hormūzo sąsiaurio kontrolės išsaugojimo, žalos atlyginimo, visų JT Saugumo Tarybos ir TATENA rezoliucijų prieš Iraną panaikinimo, taip pat Irano teisės sodrinti uraną pripažinimo.

Kaip į tai reaguoja pasaulis? Ką rašo ir teigia pasaulio žiniasklaida?

CNN

Praėjus pusantro mėnesio nuo konflikto pradžios, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė dėl paliaubų likus mažiau nei dviem valandoms iki galutinio termino, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) žadėjo sunaikinti „visą civilizaciją". Nors taip ir lieka neaišku, kas bus toliau, kiekviena pusė paskelbė apie savo pergalę.

„The Independent"

Iranas pareiškė, jog Jungtinės Amerikos Valstijos patyrė nepaneigiamą, istorinį triuškinamą pralaimėjimą, ir patvirtino, kad privertė „nusikaltėlių" Ameriką priimti 10 punktų planą. Tuo pat metu D.Trampas paskelbė visišką ir besąlygišką pergalę kare prieš Iraną.

„Reuters"

Paliaubų paskelbimas - staigus D.Trampo pasitraukimas nuo beatodairiškų grasinimų, kuriais jis švaistėsi anksčiau šią savaitę. Daugiau nei penkias savaites trukęs karas nusinešė, vienų šaltinių teigimu, 5000, kitų - 3400 žmonių gyvybių, įskaitant 1600 civilių Irane.

„The Financial Times"

Per karą su Iranu D.Trampas sudegino daugiau negu 30 mlrd. JAV dolerių, kad galiausiai sutiktų su Teherano sąlygomis.

CNA

Nors laikinos paliaubos yra sveikintinos tarptautiniu lygmeniu, dar daug reikės nuveikti, kad būtų užkirstas kelias karo veiksmų atsinaujinimui. Sandoris pasiektas, bet jis išlieka trapus.

„France 24"

Paliaubų paskelbimas sukėlė visuotinį palengvėjimą pasaulyje, nors nuotaikos išlieka niūrios. Iranas ir toliau laikosi savo maksimalistinės pozicijos.

BBC

Susitarimai su Iranu leido D.Trampui užbaigti karą, tačiau jis sumokėjo didelę kainą. Sutartis leido jam išvengti balansavimo tarp eskalacijos ir kapituliacijos, tačiau, tikėtina, jis nusipirko tik laikiną ramybę.

„The Associated Press"

D.Trampas suteikė Iranui galimybę užsidirbti. Iranas ir Omanas įgijo teisę imti mokestį už laivų praplaukimą per Hormūzo sąsiaurį. Teheranas kasmet iš to uždirbs apie 64 mlrd. JAV dolerių.

„The Telegraph"

Susitarimas tarp JAV ir Irano prilygsta strateginiam Jungtinių Amerikos Valstijų pralaimėjimui. Įvertinus visas aplinkybes, Iranas, kalbant apie jo įtaką pasaulinei prekybai, atsiduria geresnėje padėtyje negu buvo iki karo.

„The National Scot"

Jungtinės Valstijos patyrė didžiausią karinį strateginį pralaimėjimą nuo tada, kai prieš aštuonis dešimtmečius tapo supervalstybe.

„Al Jazeera"

Iranas ir Kinija pasinaudojo šiuo konfliktu, kad pakenktų dolerio hegemonijai.

„Deutsche Welle"

Izraelio opozicijos lyderis Jairas Lapidas (Yair Lapid) paliaubas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų vertina kaip politinę katastrofą ir pabrėžė, kad Izraelis net nebuvo priartėjęs prie derybų stalo. Jis mano, kad premjeras Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) patyrė politinę bei strateginę nesėkmę ir nepasiekė jokių išsikeltų tikslų.

Pagrindiniai įvykiai ir rezultatai

Dabartinis statusas: šalys susitarė dėl paliaubų ir taikos derybų, kurios turėtų vykti Pakistane, pradžios.

Deklaracijos: Vašingtonas ir Teheranas viešai paskelbė apie savo „pergalę". D.Trampas apibūdino susitarimą kaip „triuškinančią Jungtinių Valstijų pergalę", o Iranas paskelbė, kad Vašingtonas pralaimėjo.

Karo eiga: konfliktas truko apie 40 dienų. Karinių operacijų metu JAV atakavo Irano branduolinius ir karinius objektus (įskaitant Natanzo kompleksą). Iranas atsakė atakuodamas amerikiečių bazes ir karinius objektus regione (Katare, JAE, Bahreine).

Paliaubų sąlygos: susitarimas apima abipusių puolimų nutraukimą ir laivybos atkūrimą (Iranas atidaro Hormūzo sąsiaurį). Taip pat paliaubos taikomos veiksmams Libane.

Izraelio vaidmuo: nepaisant susitarimų, Izraelis tą pačią dieną, kai buvo paskelbtos paliaubos tarp JAV ir Irano, surengė vieną didžiausių išpuolių Libane.

Interviu su saugumo srities ekspertu Audriumi BUTKEVIČIUMI:

- Kaip Jūs matote situaciją Artimuose Rytuose?

- Žvilgtelėkime, kas įvyko per laiką nuo ankstesnio mūsų pokalbio. Nepaisant to, kad JAV ir prezidentas D.Trampas jau vasarį pareiškė, jog sunaikino visas Irano raketų paleidimo sistemas ir kitą įrangą, Teheranas sėkmingai apšaudė regione esančias JAV karines bazes. Ir darė tai taip sėkmingai, kad jose dislokuoti kariškiai buvo evakuoti net nespėję pasiimti savo dantų šepetukų.

O pastarųjų savaičių numuštų JAV lėktuvų ekipažų gelbėjimo operacijos, kurių metu amerikiečiams teko sprogdinti savo karinę įrangą, kad ji nepatektų priešininkams, akivaizdžiai parodė, jog Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretoriaus Pito Hegseto (Pete Hegseth) propagandinės kalbos smarkiai skiriasi nuo realybės.

Aiškintis santykius su Iranu yra ženkliai sudėtingiau, negu naikinti priešininkus kompiuteriniuose žaidimuose ar įveikti juos P.Hegseto propagandoje.

Informacija Europai - JAV siekis tartis nėra mielaširdingumas ir nėra Irano siekis išvengti bombardavimo, o yra Vašingtono bandymas išvengti veiksmų, kuriuos kompetentingi tarptautinės teisės žinovai įvardina kaip nusikaltimus žmonijai, už kuriuos laukia tarptautinė teisinė atsakomybė.

- Ir kas toliau?

- Grįžtant prie karinės reikalo dedamosios, daug kam kyla klausimas - ar JAV sugebės perimti Hormūzo sąsiaurio kontrolę, pervadinti jį D.Trampo vardu ir užtikrinti ankstesnę laivybą. Techniniu požiūriu tai yra įmanoma, tačiau jeigu sąsiaurį kontroliuos JAV, Iranas ir Omanas liks be papildomų pajamų, su kuo jie greičiausiai nesutiks.

Sąsiauris, beje, gali vadintis tiek D.Trampo, tiek P.Hegseto vardu ar eiline Amerikos įlanka, esminis klausimas yra ne čia.

Didžioji dalis Irano naftos eksporto vyksta per Charko salą, prie kurios gali švartuotis tanklaiviai, nes čia užtenka gylio. Jeigu Hormūzo sąsiaurį vertinsime kaip butelio kakliuką, tai Charko sala yra butelio gale, per 24 kilometrus nuo žemyno. Jeigu JAV būtų pabandžiusi užimti šį degalų tiekimo punktą, iraniečiai jį galėtų pasiekti tiek dronais, tiek artilerija.

Čia galima prisiminti Gyvačių salą. Rusai joje sugebėjo išsilaipinti, tačiau efektyvi Ukrainos gynyba privertė juos nešdintis aiškia kryptimi ir kuo toliau.

- Bet derybos visgi vyksta.

- Nieko nebūtų pavykę, jeigu į procesą nebūtų įtraukti Kinija ir Pakistanas. Ar galima prognozuoti derybų baigtį? Sunkiai, nes JAV pradėjo šį karą ne siekdamos padėti sąjungininkams, o bandant užsitikrinti naftos prekybos kontrolę ir Persijos įlankoje.

D.Trampas gyvena sėkmingos operacijos Venesueloje, kurios metu pagrobė šios šalies prezidentą, įspūdžiais ir toliau pasakoja, kad perims visos pasaulinės naftos rinkos kontrolę.

Bet grasinimai Hirosimos ir Nagasakio šešėliais su Kinija prekiaujančiam Iranui yra per daug didelė prabanga net Vašingtonui.

Čia pasijungia per daug rimti geopolitiniai mechanizmai. Vien tik nuo rusiškos naftos priklausomai nenorinčiai būti Kinijai teko įsitraukti į Artimųjų Rytų konfliktą. Bet deryboms įtakos turės ir situacija Rusijoje.

Ir ji tuo tikrai pasinaudos, nes lygiagrečiai darosi aišku, kad, atrodytų, nepaisant pasiekto rezultato - derybų, svarbiausias JAV deklaruotas tikslas - pakeisti politinę valdžią Teherane, liko nepasiektas.

O demonstratyvios Irano lyderių žudynės turi tik vieną rezultatą. Tai sukūrė naują kankinių kohortą, kuri garsiai signalizuoja pasauliui - kraujas šaukiasi kraujo.

Priminsiu mūsų mylimam skaitytojui, kad garsieji asasinai (kraštutinė musulmonų izmailitų religinė teroristinė sekta, įkurta 1909 metais, kurios veikla nutrūko XIII a. - red. past.) pradėjo savo veiklą būtent šiandieniniame Irane, tad manau, jog ilgai laukti naujųjų asasinų reinkarnacijos nereikės.

Todėl sakyčiau, visai savalaikiai atrodo ant P.Hegseto pilvo ištatuiruoti Kryžiaus žygių simboliai.

Tai nėra tik aliuziuja į amžių senumo įvykius. Tai rodo, kad ideologinė komponentė vaidina svarbų vaidmenį.

Kaip čia nepriminti valstijų vadovams, šokantiems pagal pažadėtosios žemės pučiamas Jerihono triūbas, kad ne kas kitas, o persų valdovas išvadavo žydus iš Babilono nelaisvės, atstatė Saliamo šventyklą ir ilgą laiką buvo išskirtinai giriamas žydų religiniuose traktatuose.