1 nuotr.Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio 6 d. netiesiogiai pagrasino Baltijos valstybėms, prieš tai Maskvai užsiminus, kad Kijevo sąjungininkės leidžia naudoti savo oro erdvę Rusijos uostams prie Baltijos jūros pulti.
Šį teiginį Baltijos šalys ne kartą atmetė kaip dezinformaciją, pranešė „Kyiv Independent“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams Maskvoje sakė, kad Baltijos valstybės „gavo atitinkamą įspėjimą“.
„Jei šių šalių režimai turi pakankamai proto, jie įsiklausys. Jei ne, jiems teks susidurti su atsaku“, – pridūrė M. Zacharova. Apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Kyiv Independent“ atkreipia dėmesį, kad nepaisant tvirtos paramos Ukrainai, Estija, Latvija ir Lietuva nedalyvauja kovose: nuo pat plataus masto invazijos pradžios jos tik teikia Kijevui karinę, žvalgybos ir humanitarinę pagalbą, bet neleidžia pulti Rusijos iš savo teritorijų.
Estijos kariuomenės žvalgybos centro vadas pulkininkas Antsas Kiviselgas interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR dar kartą patvirtino, kad Talinas neleido ir neleis naudoti savo teritorijos ar oro erdvės atakoms prieš Rusiją.
„Rekomendavome pasirinkti atakos koridorius taip, kad (Ukrainos dronai) nepatektų į Estijos oro erdvę“, – sakė A. Kiviselgas, tačiau pridūrė, jog neįmanoma atmesti, kad Ukrainos dronai niekada neįskris į Estijos oro erdvę atakoms padažnėjus.
Praėjusią savaitę Latvija irgi paskelbė pareiškimą, kuriame paneigė Maskvos teiginius, kad leidžia naudoti jos oro erdvę.
„Latvija atmeta kaip visiškai nepagrįstus Rusijos skleidžiamus melagingus kaltinimus, kad leido naudoti savo teritoriją dronų atakoms prieš Rusiją, bei reikalauja nedelsiant atšaukti šią akivaizdžiai melagingą informaciją“, – sakoma kovo 31 d. paskelbtame Latvijos gynybos ministerijos pareiškime.
Du Ukrainos dronai kovo 25 d. per masinę naktinę ataką prieš taikinius Rusijoje nuklydo į Latviją ir Estiją.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pavadino incidentą „konkrečiu Rusijos plataus masto agresyvaus karo padariniu“.
Taip pat pranešama, kad balandžio 7-osios naktį Ukrainos kariuomenė atnaujino atakas Leningrado srityje, sprogimai griaudėjo netoli Ust Lugos uosto, kuriame yra Rusijos naftos terminalas.
Šis prie Suomijos įlankos esantis uostas yra svarbus Rusijos naftos, trąšų ir anglies eksporto centras, į kurį pastarosiomis savaitėmis buvo smogta kelis kartus.
Ukraina sustiprino atsakomąsias atakas prieš Rusijos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, naftos sandėlius ir uostus, teigdama, kad jos yra pateisinamos, siekiant sumažinti pajamas, padedančias finansuoti Rusijos vykdomą puolimą.
Kijevas taip pat siekia apriboti nenumatytą pelną, kurį Rusija gauna iš kylančių pasaulinių naftos kainų.
Smūgiai daugiausia buvo nukreipti į Rusijos šiaurės vakarinę Leningrado sritį prie Baltijos jūros ir Estijos.
