1 nuotr.Beveik neabejojama, kad pirmadienį Prancūzijos parlamentas nušalins premjerą Francois Bayrou, einantį pareigas vos devynis mėnesius, tai įstums svarbią Europos Sąjungos narę į naują politinį netikrumą ir sukurs skausmingą dilemą prezidentui Emmanueliui Macronui.
F. Bayrou nustebino net savo sąjungininkus, paprašęs balsavimo dėl pasitikėjimo, kad būtų išeita iš kelis mėnesius trunkančios aklavietės dėl jo taupymo biudžeto, numatančio sutaupyti beveik 44 mlrd. eurų, siekiant sumažinti Prancūzijos skolų krūvį.
Visos opozicinės partijos aiškiai pasakė, kad balsuos prieš jo mažumos vyriausybę, todėl labai mažai tikėtina, kad jis gautų pakankamai palaikymo – norint išlikti pareigose, jam reikia, kad pasitikėjimą pareikštų dauguma iš 577 Nacionalinės Asamblėjos narių.
F. Bayrou taps antruoju iš eilės Prancūzijos ministru pirmininku, kurį ištiko toks pats likimas – gruodį iš pareigų buvo pašalintas vos tris mėnesius jas ėjęs Michelis Barnier.
F. Bayrou yra šeštasis ministras pirmininkas E. Macronui valdant nuo 2017 metų. Pastarosiomis dienomis duodamas interviu televizijai jis neužsiminė, kad tikisi likti pareigose.
Vietoj to jis paklausė: „Ar mūsų šalis supranta, kokioje rimtoje padėtyje atsidūrė?“.
Tikimasi, kad prieš balsavimą jis kreipsis į parlamentą, siekdamas paramos.
Blogiausias reitingas
Po balsavimo E. Macronas turės priimti vieną svarbiausių per savo prezidentavimą sprendimų: paskirti septintąjį per savo kadenciją ministrą pirmininką ir pasiekti kompromisą arba skelbti pirmalaikius rinkimus, siekiant turėti patogesnį parlamentą.
Prezidentas vadovauja Europos pastangoms nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, didindamas savo tarptautinį žinomumą. Tačiau apklausos namuose nėra jam palankios, be to, jis negalės kandidatuoti trečią kartą 2027 metais.
Remiantis laikraščiui „Le Figaro“ atlikta „Odoxa-Backbone“ apklausa, 64 proc. prancūzų nori, kad E. Macronas atsistatydintų, o ne paskirtų naują ministrą pirmininką. Akivaizdu, kad prezidentas tokią galimybę atmeta.
Jo darbui nepritaria maždaug 77 proc. apklaustųjų – tai blogiausias E. Macrono reitingas, rodo „Ifop“ apklausa, atlikta dienraščiui „Ouest-France“.
Ketvirtadienį kalbėdamas apie krizę po tarptautinio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Ukrainos, E. Macronas paragino Prancūzijos politines jėgas būti „atsakingas“ ir garantuoti „stabilumą“.
„Pasaulio pertvarkymas keičia daug dalykų mūsų Europai. Šiame kontekste Prancūzija turi toliau judėti į priekį“, – sakė jis.
Tačiau Prancūzija ne tik susiduria su politiniais neramumais, bet ir patiria socialinę įtampą. Kairiųjų sambūris, pasivadinęs „Blokuoti viską“, rugsėjo 10-ąją skelbia veiksmų diena, o profesinės sąjungos paragino darbuotojus streikuoti rugsėjo 18 dieną.
Mieganti milžinė
Nėra jokių garantijų, kad rinkimai pagerintų E. Macrono centro dešiniųjų bloko pozicijas parlamente.
Tačiau yra ženklų, kad prezidentas galbūt numato bendradarbiavimą su Socialistų partija (PS), kadaise buvusia Prancūzijos politikos milžine, tačiau pastaraisiais metais apimta sąstingio.
Antradienį vykusiame E. Macroną palaikančių centro partijų susitikime prezidentas paragino jas „bendradarbiauti su socialistais“, sakė vienas dalyvis, prašęs neminėti jo pavardės. Visi susirinkusieji priešinosi pirmalaikiams rinkimams, pridūrė šis asmuo.
Socialistų lyderis Olivier Faure‘as neslėpė esąs pasirengęs eiti ministro pirmininko pareigas, netgi parengė savo biudžeto projektą.
Tačiau socialistų parama dar nereiškia kitų kairiųjų jėgų palaikymo.
