Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įspėjo, kad „neišduos" savo šalies, priešindamasis JAV planui užbaigti karą Maskvai palankiomis sąlygomis, tačiau taip pat pripažino, jog rizikuoja prarasti Vašingtoną kaip sąjungininką.
Ukraina susiduria su viena iš sudėtingiausių akimirkų savo istorijoje, socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, jog siūlys „alternatyvas" JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų planui.
Šis pasiūlymas apstulbino Kijevą ir jo sąjungininkus Europoje - jis iš esmės priverstų Ukrainą kapituliuoti ir atsisakyti teritorijų, sumažinti savo kariuomenės dydį, įsipareigoti niekada nestoti į NATO ir surengti pirmalaikius rinkimus.
Tuo tarpu Rusija ne tik gautų teritorijų, bet ir būtų vėl integruota į pasaulio ekonomiką bei grįžtų į Didįjį aštuonetą (G8), dėstoma plano projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Maskvoje Kremlius buvo optimistiškai nusiteikęs ir pagrasino V. Zelenskiui derėtis, antraip Ukraina esą gali prarasti dar daugiau teritorijų.
„Pateiksiu argumentus, įtikinsiu, siūlysiu alternatyvas", - teigė Ukrainos lyderis.
Primindamas laikus, kuomet jis organizavo Kijevo atsaką į 2022 m. vasarį prasidėjusią visapusišką Rusijos invaziją, jis pažymėjo, kad „mes neišdavėme Ukrainos tada, neišduosime jos ir dabar".
Penktadienį jis pasikalbėjo su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u, pranešė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje, tačiau daugiau informacijos apie diskusijas nepateikė.
Be to, V. Zelenskis „artimiausiomis dienomis" planuoja tiesiogiai pasikalbėti su D. Trumpu, ketvirtadienį nurodė jo biuras.
Jis dar surengė skubų pokalbį su Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiais, nes Europa, kuri nebuvo įtraukta į procesą, taip pat skuba duoti atsaką.
„Sudėtingiausia akimirka"
JAV plane numatyta pripažinti Maskvos aneksuotą Krymą ir okupuotą Rytų Ukrainą „de facto" Rusijos dalimi, o Kijevas taip pat turėtų išvesti pajėgas iš tų Donecko srities dalių, kurias jis vis dar kontroliuoja.
Fronto linija pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose būtų įšaldyta.
Maža to, Kijevas turėtų apriboti savo kariuomenės dydį iki 600 tūkst. karių, atmesti galimybę kada nors įstoti į NATO ir neleisti savo teritorijoje dislokuoti NATO karių.
Mainais už tai jis gautų nepatikslintas „patikimas saugumo garantijas" ir atstatymo fondą, kuriam būtų panaudota dalis įšaldyto Rusijos turto.
V. Zelenskis neslėpė, kad šie pasiūlymai įspraudė Ukrainą į kampą.
„Tai viena iš sudėtingiausių akimirkų mūsų istorijoje", - kreipimesi į tautą pabrėžė V. Zelenskis, vilkėdamas juodos spalvos aprangą.
„Ukrainai daromas spaudimas yra vienas iš didžiausių. Ukrainai gali tekti susidurti su labai sudėtingu pasirinkimu: arba prarasti orumą, arba rizikuoti prarasti svarbų partnerį", - kalbėjo jis, įspėdamas apie visišką santykių su Vašingtonu žlugimą.
D. Trumpo administracija atmetė kaltinimus, kad prie šio pasiūlymo dirbo kartu su Maskva, kuri savo ruožtu pareiškė, kad projekto oficialiai dar negavo.
Baltieji rūmai primygtinai tvirtino, kad šis planas yra „naudingas" tiek Rusijai, tiek Ukrainai.
V. Zelenskis taip pat siekė sutelkti savo pagrindinių sąjungininkų Europoje paramą.
Po pokalbio telefonu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė savo „nepajudinamą ir visapusišką paramą Ukrainai kelyje link ilgalaikės ir teisingos taikos".
Vašingtonas su šiuo planu apėjo Europą, o daugelis žmonių Europos Sąjungoje nerimauja dėl perspektyvos, kad karas gali būti užbaigtas Maskvos sąlygomis.
„Derėtis dabar"
Kremlius, regis, horizonte jau mato pergalę, pasiektą arba diplomatiniu būdu, arba mūšio lauke.
Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V. Zelenskis verčiau „derėtųsi dabar", antraip jis gali prarasti dar daugiau savo šalies teritorijos.
„Sprendimų priėmimo laisvė jam mažėja, nes prarandamos teritorijos", - tvirtino D. Peskovas.
Maskva dar nuo invazijos pradžios reikalauja nušalinti V. Zelenskį. JAV plane Ukraina raginama per 100 dienų surengti rinkimus.
Ukrainai nebuvo nustatytas oficialus terminas atsakyti į šiuos pasiūlymus, tačiau V. Zelenskis sakė, kad artimiausiomis dienomis pasikalbės su D. Trumpu.
Kijeve žmonės buvo susiskaldę dėl to, ar Ukraina turėtų dirbti prie šio pasiūlymo ir derėtis dėl geresnės pozicijos, ar jį visiškai atmesti kaip raginimą kapituliuoti.
41-erių siuvėja Janina sakė, kad pasiūlymas niekur nenuves, o karas tęsis.
„Nuolaidų nedarysime nei mes, nei Rusija", - teigė ji.
Daugybė Ukrainos politikų neslėpė pasipiktinimo dėl šio plano.
„Būti pritrenktais mums tapo norma", - AFP tvirtino vienas parlamentaras.