Serbija vengia Rusijos akcijų naftos bendrovėje NIS „konfiskavimo“

Vašingtonas įvedė sankcijas „Serbijos naftos pramonei“ (NIS), kurios didžioji dalis akcijų priklauso rusų bendrovėms, po 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Sankcijos stipriai paveikė Serbiją, kuri, anot analitikų, yra ant žiemos energetinės krizės slenksčio, o vienintelei šalies naftos perdirbimo gamyklai gresia uždarymas.

Serbija išsiderėjo sankcijų atidėjimą kelis kartus, bet galiausiai jos įsigaliojo spalio 9 d. JAV iždo departamento sprendimu. JAV valdžios institucijos pranešė Serbijai, kad sankcijos bus panaikintos tik tuo atveju, jei iš bendrovė pasitrauks visi Rusijos akcininkai. 

Kandidatės į Europos Sąjungą statusą turinti Serbija atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Ji yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios neįvedė sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.

„Noriu, kad bet kokia kaina išvengtume turto konfiskavimo, nacionalizavimo ar arešto (...) Nenorime nieko atimti iš nė vieno“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius per skubų vyriausybės posėdį, sušauktą po naujausio Vašingtono pranešimo.

„Turime išnaudoti visas galimybes prieš pradėdami perėmimą ar kitą procesą“, – sakė Serbijos vadovas.

„Iki kito sekmadienio turime rasti sprendimą“, – pridūrė jis, pažadėdamas, kad atsakas bus „ryžtingas“.

45 proc. NIS akcijų priklauso „Gazprom Neft“, kuriai taikomos JAV sankcijos. Jos patronuojanti bendrovė „Gazprom“ rugsėjį perdavė 11,3 proc. NIS akcijų kitai Rusijos įmonei „Intelligence“.

Serbijos valstybė valdo beveik 30 procentų NIS akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiems akcininkams.

A. Vučičiaus teigimu, Rusijos suinteresuotieji subjektai ir jų „Azijos bei Europos partneriai“ toliau derasi dėl galimo NIS akcijų pardavimo. Įmonių jis neįvardijo.

Nuo sankcijų įvedimo momento NIS negali įsigyti atsargų. Pasak įmonės atstovų, jos žaliavinės naftos atsargos baigsis po lapkričio 25 d.