Misisipė į Vašingtoną pasiųs apie 200 Nacionalinės gvardijos karių, pirmadienį pranešė šios valstijos gubernatorius, – ten jie prisijungs prie šimtų kariškių iš kitų valstijų, kurioms vadovauja respublikonai, siekiant padvigubinti karių skaičių JAV sostinėje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę įsakė Vašingtone dislokuoti Nacionalinės gvardijos pajėgas, vykdant, pasak jo, kovos su nusikalstamumu šiame mieste kampaniją, nors statistika liudija, kad smurtinių nusikaltimų skaičiai iš tikrųjų sumažėjo.
„Patvirtinau maždaug 200 Misisipės Nacionalinės gvardijos karių dislokavimą Vašingtone, siekiant prisidėti prie prezidento D. Trumpo pastangų atkurti tvarką mūsų šalies sostinėje“, – pareiškime cituojamas gubernatorius Tate‘as Reevesas.
Apie tokį sprendimą buvo paskelbta po to, kai Ohajo, Vakarų Virdžinijos ir Pietų Karolinos gubernatoriai savaitgalį pranešė, jog siųs karius iš savo valstijų. Ohajas pasiųs 150, Pietų Karolina – apie 200, o Vakarų Virdžinija – maždaug 350 karių, sakoma už misiją atsakingos jungtinės darbo grupės pareiškime.
Jie prisijungs prie 800 Vašingtono Nacionalinės gvardijos karių, kurie jau buvo mobilizuoti šiai misijai. Kol kas neaišku, kodėl pajėgos siunčiamos iš kitų valstijų vietoj papildomo personalo iš Vašingtono.
Demokratų dominuojama JAV sostinė susilaukia respublikonų politikų kaltinimų, kad mieste gausu nusikaltimų, jį kamuoja benamystė, be to, netinkamai valdomi jo finansai. Tačiau Vašingtono policijos duomenys rodo, kad nuo 2023 iki 2024 m. gerokai sumažėjo smurtinių nusikaltimų skaičius, nors tokia statistika buvo užfiksuota po popandeminio šuolio.
Kariai į Vašingtoną siunčiami po to, kai D. Trumpas pasiuntė Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus malšinti neramumų Los Andžele (Kalifornija), kuriuos pakurstė imigracijos kontrolės tarnybų reidai. Tai buvo pirmas kartas nuo 1965 m., kai JAV prezidentas dislokavo Nacionalinę gvardiją prieš valstijos gubernatoriaus valią.