Prieš susitikimą Šveicarijoje JAV signalizuoja erdvę derėtis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ukrainai iškėlė terminą iki ketvirtadienio (lapkričio 27 d.) patvirtinti planą, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą. Tačiau Kijevas plano projekte, kuriame, daugelio teigimu, pakartojami Rusijos maksimalistiniai reikalavimai, yra pasiryžęs siekti pokyčių.

Vašingtonas šeštadienį tvirtino, kad pasiūlymas yra oficiali JAV pozicija, mėgindamas paneigti kelių JAV senatorių teiginius, esą valstybės sekretorius Marco Rubio jiems prasitarė, jog dabartinis dokumentas tėra Rusijos „pageidavimų sąrašas“.

„Taikos pasiūlymą parengė JAV“, – platformoje „X“ aiškino M. Rubio.

„Jis pasiūlytas kaip tvirtas pagrindas vykstančioms deryboms. Jis yra grįstas Rusijos pusės siūlymais. Tačiau jis taip pat yra grįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos siūlymais“, – rašė jis.

28 punktų plane reikalaujama, kad agresorės užpulta Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir įsipareigotų niekada nestoti į NATO. 

D. Trumpas šeštadienį žurnalistams sakė, kad šis planas nėra jo galutinis pasiūlymas ir jis tikisi „vienaip ar kitaip“ sustabdyti karą.

Jo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, kalbėdamas „Fox News“, apibūdino planą kaip „dar nebaigtą darbą“.

Jam antrino Ukrainos sąjungininkai Europoje, kurie nebuvo įtraukti į pasiūlymo rengimą, pažymėję, kad planas reikalauja „papildomo darbo“.

JAV atstovas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad M. Rubio ir specialusis D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį atvyksta į Ženevą deryboms, kur po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive jau yra atvykęs JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas.

Neaišku, ar į Ženevą atvyks Kremliaus delegacija

V. Zelenskis išleido dekretą, kuriuo paskyrė Ukrainos delegaciją deryboms. Jai vadovaus jo dešinioji ranka Andrijus Jermakas.

Dekrete taip pat teigiama, kad derybose dalyvaus „Rusijos Federacijos atstovai“, tačiau Maskva kol kas nepatvirtino, ar prisijungs prie derybų.

Ukrainos prezidentas sakė, kad „bus konsultuojamasi su partneriais dėl veiksmų, kurių reikia karui užbaigti“.

„Mūsų atstovai žino, kaip ginti Ukrainos nacionalinius interesus ir kas būtina, kad Rusija nepradėtų trečiosios invazijos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 2014 m. Krymo aneksiją ir 2022 m. vasarį pradėtą plataus masto invaziją.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad aukšti pareigūnai susitiks Ženevoje, „jog pasistūmėtų į priekį“, pabrėždamas tvirtų „saugumo garantijų“ Ukrainai svarbą bet kokiame susitarime.

„Dabar didžiausias dėmesys skiriamas rytojaus susitikimui Ženevoje ir tam, ar galėsime pasiekti pažangą“, – sakė jis žurnalistams šeštadienį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Johanesburge metu.

K. Startmeris pažymėjo, kad į Ženevą vyksta jo nacionalinio saugumo patarėjas Jonathanas Powellas.

Italijos diplomatijos šaltinių teigimu, Roma į derybas siunčia nacionalinio saugumo patarėją Fabrizio Saggio.

Derybose Ženevoje taip pat ES, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai, per spaudos konferenciją G20 susitikimo metu sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vakarai: su planu „dar reikia padirbėti“

G20 viršūnių susitikime dalyvavę Vakarų lyderiai sakė, kad JAV planas yra „pagrindas, su kurio dar reikės padirbėti“.

„Mes aiškiai pabrėžiame principą, kad sienos negali būti keičiamos jėga. Mums taip pat kelia susirūpinimą siūlomi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apribojimai, dėl kurių Ukrainai ateityje grėstų atakos“, – bendrame pareiškime teigė pagrindinių Europos šalių, Kanados ir Japonijos lyderiai.

E. Macronas sakė, kad plane yra punktų, kuriuos reikia plačiau aptarti, nes jie susiję su Ukrainos sąjungininkėmis Europoje – pavyzdžiui, su Ukrainos ryšiais su NATO ir Rusijos įšaldytu turtu Europos Sąjungoje (ES).

„Visi norime taikos ir esame vieningi. Norime, kad taika būtų tvirta ir ilgalaikė“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas, pabrėždamas, kad susitarime „turi būti atsižvelgta į visų europiečių saugumą“.

Penktadienį į tautą kreipęsis Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis išgyvena vieną sudėtingiausių akimirkų savo istorijoje, ir pridūrė pasiūlysiąs „alternatyvų“ D. Trumpo planui.

„Spaudimas Ukrainai yra vienas stipriausių. Ukraina gali susidurti su labai sudėtingu pasirinkimu: arba prarasti orumą, arba rizikuoti prarasti svarbų partnerį“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje galimą santykių su Vašingtonu žlugimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškino, kad planas galėtų „padėti pagrindą“ galutiniam taikos susitarimui, bet pagrasino, jog nutraukdama derybas Ukraina gali prarasti dar daugiau teritorijų.

Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV prezidento paramą turinčiame 28 punktų taikos plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai: be kita ko, atsisakytų planų stoti į NATO ir sumažintų savo kariuomenę iki 600 tūkst. karių. Rusija pagal jį įsipareigotų nesiveržti į kaimynines šalis, būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto (G8) grupę, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos.