Prancūzijoje protestuotojai vėl išėjo į gatves oponuodami  E. Macrono pensijų planui

Profsąjungos tikisi, kad joms dar  pavyks priversti E. Macroną atsitraukti, parlamentui svarstant įstatymo projektą; Nacionalinėje asamblėjoje ir Senate jau  kovo  mėnesį numatytas galutinis balsavimas.

„Tai paskutinis etapas“, – sakė CFDT profsąjungos vadovo pavaduotoja Marylise Leon. „Dabar – baigiamoji fazė“, – kalbėjo ji šeštadienį duodama interviu transliuotojui „franceinfo“.

Šią savaitę E. Macronas dukart atmetė primygtinius profsąjungų kvietimus susitikti, paskutinį kartą bandant įtikinti jį persigalvoti.

„Kai į gatves suplūsta milijonai žmonių, kai vyksta streikai, o mes iš kitos pusės sulaukiame tik tylos, žmonės stebisi: ką dar turėtume padaryti, kad būtume išgirsti“, – samprotavo Philippe‘ė Martinezas,  griežtos linijos kairiųjų CGT profsąjungos vadovas.

„Šalies vadovai turėtų liautis neigti šį judėjimą“, – šeštadienį pareiškė  profsąjungos CFDT vadovas Laurent‘as Bergeris.

Anot policijos, 230 planuojamų demonstracijų visoje Prancūzijoje tikimasi sulaukti nuo 800 000 iki milijono žmonių, iš kurių iki 100 000, tikėtina, žygiuos Paryžiaus gatvėmis.

Tai antroji protesto diena, suorganizuota savaitgalį, profsąjungoms viliantis, kad demonstrantų ateis daugiau, jei jiems nereikės imti laisvos dienos.

„Čia atėjau kovoti už savo kolegas ir mūsų jaunimą“, – teigė 63-ejų metų pensininkas Claude'as Jeanvoine'as, buvęs traukinio mašinistas, dalyvaujantis demonstracijoje Strasbūre, rytinėje Prancūzijoje. „Žmonės neturėtų leisti vyriausybei šitaip elgtis, kalbame apie jų vaikų ir anūkų ateitį“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Antradienį streikuose ir masiniuose protestuose prieš planuojamą pensijų reformą Prancūzijoje, policijos duomenimis, dalyvavo beveik 1,3 mln. žmonių, – tai didžiausias protestuotojų skaičius per pastaruosius protestus. Anot profsąjungų, antradienį visoje šalyje protestavo apie 3,5 mln. demonstrantų. Sausio pabaigoje, vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į gatves išėjo 1,27 mln. žmonių.

Prancūzijos vyriausybė nori laipsniškai pailginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Ši reforma yra vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono planų. Profsąjungos projektą vadina neteisingu ir brutaliu.

Prancūzijos Senatas šeštadienį ryte atnaujino diskusijas dėl minėtos reformos. Senatoriai turi baigti diskusijas iki sekmadienio vakaro, o vėliau komisija turi parengti galutinį įstatymo projekto variantą, kuris bus pateiktas abiem parlamento rūmams galutiniam balsavimui.

Šeštadienį transliuotojo BFMTV paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 63 proc. prancūzų pritaria protestams prieš reformą, o 54 proc. taip pat pritaria streikams bei blokadoms kai kuriuose sektoriuose. Tačiau maždaug 78 proc. respondentų teigė manantys, kad E. Macronas galiausiai priims reformą.