1 nuotr.Prancūzija šeštadienį paskelbė apie istorinį susitarimą dėl Naujosios Kaledonijos, pagal kurį ši Prancūzijos užjūrio bendrija taptų nauja valstybe, turėtų autonomiją, bet nebūtų visiškai nepriklausoma.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas derybas šiuo klausimu sušaukė po to, kai Prancūzijai lojalios jėgos ir Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės siekiančios jėgos atsidūrė aklavietėje. Naujojoje Kaledonijoje išrinkti pareigūnai, politikos, ekonomikos ir pilietinės visuomenės atstovai rinkosi Paryžiuje, kad susitartų dėl šių Ramiojo vandenyno salų konstitucinės santvarkos.
Po 10 dienų trukusių derybų abi pusės susitarė, kad turėtų būti sukurta Naujosios Kaledonijos valstybė.
Šios salos išliks Prancūzijos sudėtyje, o kaledonai išliks prancūzais, pareiškė nepriklausomybei nepritariantis Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos narys Nicolasas Metzdorfas.
„Daugiau neplanuojama jokių referendumų, tik vienintelis, kuris patvirtintų šį susitarimą“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Dabar prioritetas yra Naujosios Kaledonijos ekonomikos gaivinimas po 2024 m. dėl nepriklausomybės prasiveržusio smurto, kurio metu 14 žmonių žuvo, o saloms buvo padaryta 2 mlrd. eurų žala ir jos prarado 10 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou pareiškė, kad tai „istorinio lygio susitarimas“. Tačiau jį dar turės patvirtinti parlamentas ir salų gyventojai, kurie balsuos referendume.
Naujoji Kaledonija, kur gyvena apie 270 000 žmonių ir kuri nutolusi nuo Paryžiaus apie 17 tūkst. km, yra viena iš kelių užjūrio bendrijų, kuri vis dar yra neatsiejama Prancūzijos dalis.
Prancūzija ją valdo nuo XIX amžiaus, bet dauguma kanakų, senųjų vietinių gyventojų, piktinasi Paryžiaus primetama valia ir nori daugiau autonomijos arba nepriklausomybės.
Neramumai Naujojoje Kaledonijoje kilo 2024 m. gegužę, po to, kai Paryžius planavo suteikti balsavimo teisę tūkstančiams ilgą laiką salose pragyvenusių nevietinių gyventojų. Kanakai nerimavo visam laikui tapsiantys mažuma ir prarasiantys galimybę pasiekti nepriklausomybę.
Pagal naująjį susitarimą Naujosios Kaledonijos gyventojams ateityje bus leidžiama balsuoti tik jeigu jie salose bus pragyvenę 10 metų.
Prieš tai referendumas dėl Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės vyko 2021 m., bet jį boikotavo už nepriklausomybę pasisakančios grupės dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių kanakams.
Tai buvo paskutinysis iš trijų referendumų nuo 2018 m., o visuose jų nepriklausomybė buvo atmesta.
Po 2021 m. referendumo politinė padėtis salose pasiekė aklavietę.
2025 m. birželį E. Macronas paskelbė apie „naująjį projektą“ Naujajai Kaledonijai.
Šeštadienį paskelbtame 13 puslapių susitarime kalbama apie Naujosios Kaledonijos tautybę ir galimybę salų gyventojams ją suderinti su prancūzų tautybe.
Be to, Naujosios Kaledonijos valstybė bus įrašyta Prancūzijos konstitucijoje, o kitos pasaulio šalys galės pripažinti jos valstybingumą.
Sutartyje taip pat raginama priimti ekonomikos ir finansų atgaivinimo paktą, pagal kurį salose būtų atnaujinti nikelio išgavimo pajėgumai.
Abu Prancūzijos parlamento rūmai turės susitarimą svarstyti šių metų pabaigoje, o jiems pritarus 2026 metais Naujoje Kaledonijoje dėl to bus surengtas referendumas.
