1 nuotr.Pirmadienį Belgija atmetė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą suteikti 210 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kuri būtų finansuota pasinaudojus įšaldytais Rusijos aktyvais ir taip sugriovė Europos Sąjungos (ES) viltis pasiekti susitarimą iki ketvirtadienį įvyksiančio viršūnių susitikimo, praneša „Politico“.
Po kelias dienas trukusių derybų dėl įšaldytų Rusijos aktyvų, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė teisinius pokyčius, tikėdamasi užsitikrinti Belgijos politikų pritarimą.
Pagal naujausią „Politico“ žurnalistų matytą projektą, EK suteikė teisines garantijas, kad Belgija bet kokiu atveju galėtų pasinaudoti visais 210 mlrd. eurų, jeigu Rusija imtųsi teisinių priemonių siekdama susigrąžinti pinigus ar kerštautų.
EK taip pat teigė, kad Ukrainai pinigai būtų pervesti tik tada, kai ES šalys suteiktų finansines garantijas, padengiančias mažiausiai 50 proc. išmokos sumos.
Be to, EK teigė, kad visos ES šalys turi užbaigti dvišales investicijų sutartis su Rusija, jog užtikrintų, kad Belgija nebus palikta viena, jeigu Maskva kerštautų dėl įšaldytų aktyvų panaudojimo.
Tačiau per ES ambasadorių susitikimą pirmadienio vakarą Belgija pareiškė, kad tokių garantijų nepakanka, remdamasi keturiais ES diplomatais praneša „Politico“.
Anot vieno anonimiškai kalbėjusio ES diplomato, susitarimas iki Europos Vadovų Tarybos posėdžio pasiektas nebus.
Belgijos vyriausybė nepritaria įšaldyto Rusijos turto panaudojimui, nes baiminasi, kad pastaroji gali pabandyti susigrąžinti pinigus ir reikalauti, jog Belgija grąžintų visą sumą.
Tačiau situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad keturios šalys (Italija, Malta, Bulgarija ir Čekija) pritarė Belgijos reikalavimui apsvarstyti kitas Ukrainos finansavimo alternatyvas, įskaitant bendrą skolą.
Tuo metu Prancūzija teigia toliau viešai remianti Rusijos įšaldytų aktyvų panaudojimo planą – Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas antradienį Briuselyje išsakė Paryžiaus pritarimą šiam planui.
Tačiau prezidentui Emmanueliui Macronui artimas asmuo sako, kad Paryžiaus laikosi neutralios nuomonės dėl to, ar Europai reikėtų pasinaudoti įšaldytais Maskvos milijardais, ar euroobligacijomis, kad Ukraina nebankrutuotų.
Vokietija tvirtina, kad įšaldyto Rusijos turto panaudojimui nėra jokių kitų alternatyvų. Berlynas teigia, kad bendra skola yra neįmanoma, nes tam reiktų vienbalsio pritarimo, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris skeptiškai žiūri į paramą Ukrainai, tokią iniciatyvą blokuotų.
Tačiau tai neįtikina kai kurių ES valstybių.
Pasiūlymo kritikai sako, kad Vokietija siekia įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo tik todėl, kad ji ideologiškai prieštarauja bendrai ES skolai.
Antradienį 27 ES valstybių narių pasiuntiniai tęs derybas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti.
ELTA primena, kad didžiąją dalį įšaldyto Rusijos turto valdo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, todėl Belgija baiminasi, kad panaudojus šį turtą Rusija galėtų imtis teisinių priemonių reikalaudama visą jį grąžinti.
