Po masinių protestų Irane - dar didesnės represijos

Pagrindinei reformistų koalicijai atstovaujantis Džavadas Imamas (Javad Emam) buvo areštuotas praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano ir JAV pareigūnai surengė derybas Omane, kurias abi pusės įvertino teigiamai.

Šiemet visame Irane įsisiūbavus protestams, kuriems numalšinti valdžios institucijos ėmėsi žiaurių represijų, JAV pagrasino prieš Iraną imtis karinių veiksmų.

Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad, jo nuomone, Iranas bus pasiruošęs sudaryti susitarimą, tačiau kol kas nebuvo jokių tiesioginių požymių, kad abi šalys penktadienį Omanui tarpininkaujant surengtose derybose aptarė protestų klausimą.

Dž.Imamas buvo ketvirtas Reformistų fronto veikėjas, kuris buvo suimtas, o jo areštas įvyko tuo metu, kai keletas aktyvistų ir filmų kūrėjų buvo sulaikyta už tai, kad pasirašė pareiškimą, kuriame kritikuojamos valdžios institucijos.

Iranas šiuos protestus pavadino riaušėmis, kurias kursto jo didžiausi priešai - Izraelis ir Jungtinės Valstijos, o pirmadienį aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus (Ali Khamenei) paragino tautą parodyti ryžtą prieš užsienio spaudimą.

Per derybas Omane JAV ir Iranas susitarė aptarti Teherano branduolinę programą, nors Vašingtonas ir Izraelis į darbotvarkę nori įtraukti ir islamo respublikos balistinių raketų klausimą ir jos paramą regiono karinėms grupuotėms.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civiliniams tikslams, tačiau Vakarų valstybės ir Izraelis mano, kad jis siekia sukurti branduolinį ginklą.

Sekmadienį užsienio reikalų ministras Abasas Aragči (Abbas Araghchi) pareiškė, kad Iranas mainais į JAV įvestų sankcijų panaikinimą galėtų numatyti keletą su branduoline programa susijusių priemonių, skirtų pasitikėjimui stiprinti.

Irano aukščiausiosios saugumo institucijos sekretorius Ali Larijani pareiškė, kad antradienį vyks į Omaną, kur susitiks su Omano valdžios atstovais.

Propaganda

JAV nerodant jokių ženklų, kad derybose vis dar gali būti kalbama apie represijas prieš protestuotojus, Irano valdžios institucijos, atrodo, imasi griežtesnių veiksmų.

Šeštadienį už tai, kad sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir dar pusantrų metų kalėjimo - už propagandą prieš Irano islamo sistemą, šešeriems metams kalėjimo buvo nuteista Irano Nobelio taikos premijos laureatė Nrgiz Mohamadi (Narges Mohammadi), pranešė jos fondas.

N.Mohamadi buvo suimta gruodį, dar iki visoje šalyje prasidedant protestams.

Didžiąją dalį pastarojo dešimtmečio ji jau praleido kalėjime dėl savo kampanijos prieš Irano taikomas mirties bausmes ir moterims privalomą aprangos kodą, o dėl šių naujų kaltinimų jai gresia dar 17 m. kalėjimo. Be to, pagal pirmiau priimtą nuosprendį jai gresia 154 kirčių lazda.

Ji dirbo buvusio prezidento reformisto Muhamedo Katamio (Mohammad Khatami) patarėja, o po to, kai gruodį prasidėjo protestai, kuriuos iš pradžių sukėlė ekonominė stagnacija, ji reiškė paramą demonstrantams.

Valdžios institucijos taip pat areštavo buvusį parlamento narį Ibrahimą Ašgarzadehą (Ebrahim Asgharzadeh) ir buvusį užsienio reikalų pareigūną Mošeną Aminzadehą (Mohsen Aminzadeh).

Tūkstančiai žuvusiųjų

Reformistų stovykla 2024 m. prezidento rinkimuose daugiausia rėmė dabartinį prezidentą Masudą Pezeškianą (Massoud Pezeshkian).

Be to, pastarosiomis dienomis buvo suimta dar keletas žinomų aktyvistų, po sausio mėnesio represijų pasirašiusių pareiškimą, kuriame kritikuojamos valdžios institucijos.

Vienas iš jų - režisierius Medi Mamudianas (Mehdi Mahmoudian), kuris buvo vienu iš filmo „Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas", 2025 m. Kanų kino festivalyje pelniusio „Auksinę palmės šakelę", scenarijaus autorių.

Irano valdžios institucijos pripažino, kad per protestus žuvo 3117 žmonių, o sekmadienį paskelbė 2986 asmenų sąrašą. Valdžios institucijų teigimu, dauguma žuvusiųjų buvo saugumo pajėgų nariai ir nekalti praeiviai.

Tarptautinių organizacijų manymu, tikrasis aukų skaičius buvo gerokai didesnis.

JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra teigia patvirtinusi 6961 asmenų - daugiausia protestuotojų - žūtį ir tirianti dar 11 630 atvejų.

Be to, jos skaičiavimu, daugiau nei 51 tūkst. asmenų buvo areštuota.