Pietų Korėjos prokurorai reikalauja mirties bausmės eksprezidentui Yoon Suk Yeolui

Yoon Suk Yeolas sukėlė politinę krizę, kai jis 2024 m. gruodį paskelbė apie civilinio valdymo pabaigą ir į parlamentą pasiuntė karius, kad jie įvykdytų šį sprendimą. Vis dėlto atitinkamos jo pastangos žlugo ir pernai sausį jis tapo pirmuoju sulaikytu pareigas einančiu prezidentu.

Antradienį po 11 valandų trukusių procedūrų baigėsi Yoon Suk Yeolo baudžiamasis teismo procesas dėl sukilimo, piktnaudžiavimo valdžia ir kitų su karo padėties paskelbimu susijusių nusikaltimų. Sakydami baigiamąsias kalbas, prokurorai apkaltino jį vadovavus „sukilimui“, motyvuotam „valdžios troškimu, kuriuo siekta diktatūros ir ilgalaikio valdymo“. Jie apkaltino eksprezidentą, kad jis nepademonstravo, jog gailisi dėl veiksmų, kurie kėlė grėsmę „konstitucinei tvarkai ir demokratijai“.

„Didžiausios sukilimo aukos šiuo atveju yra šios šalies žmonės“, – tvirtino prokurorai ir kartu pažymėjo, kad „nėra jokių lengvinančių aplinkybių, į kurias reikėtų atsižvelgti skiriant bausmę, ir todėl turi būti skirta griežta bausmė“.

Tuo tarpu Yoon Suk Yeolo gynėjai pateikė teatrališkus argumentus, bandydami padėti jam ir jo įtariamiems bendrininkams. Jie antradienį palygino negarbę užsitraukusį buvusį lyderį su tokiomis istorinėmis asmenybėmis, kaip Italijos mokslininkai Galileo Galilei ir Giordano Bruno, kurie buvo neteisingai nuteisti.

„Dauguma ne visada atskleidžia tiesą“, – tikino jie.

Prokurorai taip pat paprašė skirti buvusiam gynybos ministrui Kim Yong-hyunui įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. 

Procesas turėjo būti užbaigtas praėjusį penktadienį, tačiau po 15 valandų trukusių svarstymų jis buvo atidėtas – prireikė aštuonių valandų išnagrinėti vien tik su Kim Yong-hyunu susijusius įrodymus. Kim Yong-hyuno advokatas primygtinai tvirtino, kad „trumpas liežuvis“ trukdė jam greičiau skaityti.

Dabartiniame teismo procese dalyvauja aštuoni kaltinamieji, laikomi iniciatyvos paskelbti karo padėtį vadovais, įskaitant Yoon Suk Yeolą ir Kim Yong-hyuną. Jei Yoon Suk Yeolas būtų pripažintas kaltu, jis taptų trečiu Pietų Korėjos prezidentu, nuteistu už sukilimą, ir papildytų dviejų karinių lyderių, siejamų su 1979 m. vykusiu perversmu, gretas.

Net jei jis ir būtų nuteistas ir jam būtų paskirta mirties bausmė, mažai tikėtina, kad ji būtų įvykdyta, kadangi Pietų Korėjoje nuo 1997-ųjų galioja neoficialus egzekucijų moratoriumas.