Paviešinta dar viena galimo taikos plano Ukrainoje versija

Pasak ukrainiečių valdininko, derybų paketą sudaro trys dokumentai: taikos sutartis, saugumo garantijos ir ekonomikos atkūrimo planas. Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb) papasakojo, kad atnaujintas JAV taikos planas turi tik 20 punktų.

D.Ignatiuso pašnekovai tarp Amerikos ir Ukrainos pareigūnų nurodė, kad derybose aptariami šie pasiūlymai: Ukrainos prisijungimas prie ES 2027 m. Nors kai kurie ES nariai, ir ypač - Vengrija, tam nepritaria, D.Trampo administracija įsitikinusi, kad įveiks Budapešto pasipriešinimą.

Ukrainos narystė ES skatintų prekybą ir investicijas bei kovą su korupciją. Maskva nurodė, kad Kijevo prisijungimas prie ES - suvereni šalies teisė.

Pagal analogiją su NATO straipsniu apie kolektyvinį saugumą JAV Ukrainai suteiktų saugumo garantijas.

Kijevas nori, kad Vašingtonas pasirašytų atitinkamą susitarimą, kurį ratifikuotų Kongresas, o Europos šalys pasirašytų atskirą dokumentą. JAV ir Ukrainos darbo grupė aiškinasi, kaip tai veiktų ir kaip greitai Kijevas bei sąjungininkai galėtų reaguoti į bet kokius pažeidimus iš Rusijos pusės.

Vienas iš saugumo garantijų komponentų yra keitimasis žvalgybine informacija. Apžvalgininkas pažymi, kad JAV saugumo garantijoms pagal NATO chartijos 5 str. analogą kiek kenkia naujos Nacionalinio saugumo strategijos formuluotė.

Ukrainos suverenitetas bus apsaugotas nuo bet kokio Rusijos veto. Kaip šio aspekto dalis aptariamas Ukrainos kariuomenės skaičiaus apribojimas iki 800 tūkst. žmonių. Kijevas priešinasi bet kokiems konstituciniams apribojimams, tačiau kariuomenę gali papildyti tokie daliniai kaip Nacionalinė gvardija ar kitos pagalbinės pajėgos.

Demilitarizuotos zonos sukūrimas palei visą fronto liniją - nuo Donbaso iki Chersono. Už šios zonos bus dar viena, gilesnė, ir stipriau kontroliuojama, kurioje bus uždrausta sunkioji ginkluotė.

Apsikeitimas teritorijomis yra neišvengiama susitarimo dalis. Visgi Ukraina ir JAV dar ginčijasi, kaip bus braižomos sienos. Maskva reikalauja išvesti Ukrainos karius iš dar kontroliuojamų Donbaso teritorijų.

D.Trampo komanda siekia įtikinti Ukrainą nusileisti, nes, Vašingtono vertinimu, didžiąją šio regiono dalį Kijevas gali prarasti per artimiausią pusmetį.

Kijevas atsako, kad neturi teisės atsisakyti teritorijų. Vienas iš aptartų variantų - Korėjos scenarijus, su kuo sutinka ir Kijevas.

Zaporožės atominės elektrinės kontrolę perimtų JAV.

Ekonominė Ukrainos plėtra. D.Trampo administracija pasiūlė kaip kompensaciją skirti Ukrainai 100 mlrd. JAV dolerių iš Europoje įšaldyto Rusijos turto, tačiau suma gali būti padidinta.

Be to, Vašingtonas derasi su didžiausios pasaulyje investicinės bendrovės „BlackRock" vadovu Lariu Finku (Larry Fink), kad šis peržiūrėtų savo planą kurti Ukrainos plėtros fondą, kuris leistų šalies atstatymui pritraukti 400 mlrd. JAV dolerių.

Procese dalyvautų ir Pasaulio bankas. D.Trampas panašių investavimo iniciatyvų laukia ir iš Rusijos.

Visgi D.Ignatiusas perspėja, kad D.Trampas dar gali viską sugadinti. Jeigu jis persistengtų spausdamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo sąjungininkus Europoje, pastarieji gali nuspręsti tęsti karinę konfrontaciją.

Pasak jo, derybas jau komplikavo naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija, atspindinti Vašingtono pasitraukimą iš saugumo Europoje.

„Didžiausia klaida, kurią gali padaryti D.Trampas, pareikšti „dabar arba niekada". Diplomatija, ir geras verslas, taip neveikia. D.Trampas turėtų sudaryti išmintingą, ilgalaikį susitarimą. Priešingu atveju jis gali likti be nieko, o konfliktas - pereiti į dar labiau destruktyvią fazę", - pridūrė žurnalistas.