Pasirodžius informacijai apie brigados iššūkius, Nausėda kabėjosi su Vokietijos kancleriu Merzu

„Turėjau progos pakalbėti apie tai su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, uždaviau šitą klausimą ir atsakymas buvo toks, kad Vokietijos įsipareigojimai lieka nepakitę, kad jie labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus. Aš manau, kad visko dar bus ir žiniasklaida rašys dar ne vieną straipsnį apie Vokietijos brigados perspektyvą Lietuvoje, tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tiek Vokietijos pusė, tiek Lietuvos pusė – mes ketiname įgyvendinti visus įsipareigojimus“, – sakė šalies vadovas. 

„Šiuo aspektu labai svarbu, kad ta patirtis, kurią jau kaupia, turi pirmieji kariai, atvykę į Lietuvą (…), kad visos tos papildomos paslaugos ir mūsų stengimasis atliepti jų poreikius, kad tai būtų perduota ir Vokietijai ir kad žmonės žinotų, kad Lietuva yra šalis, į kurią malonu važiuoti vykdyti tarnybos, kad į šią šalį galima ir saugu vykti kartu su šeimomis“, – pabrėžė G. Nausėda. 

Kaip rašė Vokietijos savaitraštis, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.

Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.

Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas. 

Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.

Lietuvos prezidentas Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse sakė šiuo klausimu kalbėsiąs ir su Vokietijos gynybos ministru. 

„Miuncheno konferencijoje turėsiu progą matytis ir su Vokietijos gynybos ministru, ponu Borisu Pistoriumi. Manau, kad tikrai bus progos pakalbėti apie tai šiek tiek išsamiau“, – kalbėjo prezidentas. 

ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.