Pasaulis bijo naujo didelio karo

Niūros nuotaikos

„Turime 1939 m. situaciją. Arba tikiuosi, 1981 metų. Stiprėjančios įtampos momentą. Priešai vienijasi, grėsmės auga, jūs tai jaučiate, aš tai jaučiu. Jei norime užkirsti kelią karui, o to visi norime, turime jau dabar tam ruoštis", - pabrėžė P.Hegsetas.

Jis patikino, kad jo misija yra ne bausti, o išlaisvinti, ir jis siekia ne reformuoti, o pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas.

„Mes norime išgelbėti biurokratiją nuo jos pačios. Su prezidentu nuolat apie tai kalbame", - teigė P.Hegsetas.

Lygindamas situaciją su 1939 ar 1981 m., P.Hegsetas turėjo omenyje pasaulinės krizės, kuri vienokia ar kitokia forma paveiktų visą planetą, galimybę.

1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Prieš tai arba lygiagrečiai vyko keletas mažiau reikšmingų karinių konfliktų: Vokietija aneksavo Čekoslovakiją, Sovietai užpuolė Suomiją, prie Khalkhin Gol (Mongolija) susirėmė Japonijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenės, Japonija kariavo su Kinija ir t.t. Antrajame pasauliniame kare, kuris baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., dalyvavo 62 valstybės iš tuomet egzistavusių 74.

1981 m. įvyko vienas iš žymiausių Šaltojo karo paūmėjimų. Lenkijoje buvo įvesta karo padėtis, kurią lydėjo nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas" streikai ir masiniai areštai.

1979 m. gruodį prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Afganistano karas. JAV į valdžią atėjęs prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė „taikos per jėgą" politiką, pradėjo Strateginės gynybos iniciatyvą (geriau žinomą kaip „Žvaigždžių karai") ir įvedė ekonomines sankcijas SSRS.

Branduolinio karo grėsmė tuomet neatrodė kaip nevykęs pokštas, jo rimtai bijojo abi supervalstybės.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) taip pat ne kartą užsiminė apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Mažiau nei prieš mėnesį, kalbėdamas viršūnių susitikime Egipte, kur buvo tariamasi dėl karo veiksmų Gazos Ruože nutraukimo, jis teigė, kad pasaulinio konflikto grėsmė sumažėjo.

„Jie sako, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės Artimuosiuose Rytuose, bet to nebus. Nenorime, kad jis kažkur prasidėtų", - tikino D.Trampas.

Rugpjūtį D.Trampas šį klausimą aptarė bendraudamas su amerikiečių žurnalistu Marku Levinu.

Kalbėdamas apie Ukrainos konfliktą, Baltųjų rūmų vadovas eilinį kartą pažymėjo, kad valdant ankstesniam JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) situacija tik blogėjo.

„Manau, kad tuomet artėjome prie Trečiojo pasaulinio karo, bet dabar to nebebus", - pabrėžė Amerikos lyderis.

2025 m. birželį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigiamai atsakė į klausimą, ar nerimauja dėl to, jog gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Tai buvo aptarta Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje.

„Tai kelia nerimą. Kalbu be jokios ironijos. Nejuokauju. Konflikto potencialo yra daug ir jis stiprėja. Tiesiai mums po nosimi ir tai tiesiogiai susiję su mumis. Konfliktas Ukrainoje ar tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, irgi yra apie tai", - sakė V. Putinas.

Politologas, Kento universiteto (Anglija) profesorius Ričardas Sakva (Richard Sakwa) prieš kelias dienas kalbėdamas apie situaciją Vakaruose pabrėžė, kad pastaroji nėra gera.

Jo vertinimu, JAV vis labiau nukrypsta nuo po 1945 m. sukurtų aljansų ir tarptautinių institucijų, vidaus valdymo bei ekonominio modelio, palikdama Europą sumaišties ir netikrumo būsenoje.

Kariauti neplanavo

O štai buvęs NATO generalinis sekretorius ir Norvegijos finansų ministras Jensas Stoltenbergas interviu „The Sunday Times" patikino, kad Aljansas dėl Ukrainos nesiruošė pradėti Trečiojo pasaulinio karo su Rusija.

Pasak J.Stoltenbergo, per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu 2022 m. vasarį jis paaiškino, kad neįmanoma virš Ukrainos sukurti neskraidymo zoną, nes tai išprovokuotų tiesioginį karinį konfliktą su Rusija.

„Jis paskambino man iš bunkerio Kijeve, netoli kurio stovėjo rusų tankai, ir pasakė: „Suprantu, kad jūs neatsiųsite NATO sausumos pajėgų, nors aš su tuo nesutinku. Prašau uždaryti šalies oro erdvę. Neleiskite Rusijos orlaiviams, dronams ir sraigtasparniams skraidyti ir mus atakuoti", - prisiminė J.Stoltenbergas.

Buvęs generalinis sekretorius pažymėjo, kad neskraidymo zonos įvedimas būtų reiškęs būtinybę sunaikinti Baltarusijoje ir Rusijos teritorijoje dislokuotas rusų oro gynybos sistemas.

„O jeigu būtų pasirodęs Rusijos lėktuvas ar sraigtasparnis, mums būtų tekę jį numušti ir pradėti NATO bei Rusijos karą. Mes nenorėjome to daryti. Kaip sakė tuometinis JAV prezidentas Dž.Baidenas, mes nerizikuosime dėl Ukrainos įsivelti į Trečiąjį pasaulinį karą", - pabrėžė J.Stoltenbergas.