1 nuotr.Paryžius sulaukė spaudimo iš ES, nes nuslėpė informaciją apie Prancūzijos bankus, kuriuose yra įšaldytų Rusijos aktyvų, bei tai, kaip naudojamos sukauptos palūkanos. Kalbama apie 18 mlrd. eurų, daugiausia įšaldytų privačiuose bankuose. Apie tai informavo „Financial Times".
Šis turtas vėl buvo prisimintas Europos Komisijai ruošiant naują „reparacinės" paskolos Ukrainai pasiūlymą.
Jame numatyta panaudoti visoje ES įšaldytas lėšas, o ne tik 185 mlrd. eurų, saugomų Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear".
Prancūzijos pareigūnai, palaikydami paskolos idėją, aiškiai nurodė, kad prieštarauja schemai, numatančiai panaudoti komerciniuose bankuose saugomą turtą.
Jie teigia, jog kreditoriai turi kitų sutartinių įsipareigojimų nei „Euroclear". Prancūzijos komerciniuose bankuose saugoma Rusijos Centrinio banko aktyvų už 18 mlrd. eurų, kurių didžioji dalis yra „BNP Paribas".
Privačiuose Belgijos bankuose saugomas Rusijos turtas vertinamas 7 mlrd. eurų.
„Euroclear" pelnosi iš įšaldyto Rusijos turto, tačiau neturi sutartinių įsipareigojimų mokėti Rusijai palūkanas. Šios lėšos jau panaudotos suteikiant Ukrainai 50 mlrd. eurų siekiančią paskolą.
O štai privatūs bankai privalo saugoti ir galiausiai išmokėti Rusijai visas ar dalį indėlių palūkanų.
Prieš „reparacijų" paskolą vis dar pasisako Belgija, kuri bijo, jog gali sulaukti teisinių Rusijos pretenzijų. Europos centrinio banko vadovė Kristina Lagardė (Christine Lagarde) perspėjo, kad EK siūlomų veiksmų pasekmės gali neigiamai paveikti pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta.
Nepaisant to, septynios ES šalys - Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Airija, Švedija, Suomija - paragino EK vadovę Ursulą fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonijų Koštą (Antonio Costa) paspartinti sprendimo dėl „reparacinės" paskolos Ukrainai Rusijos įšaldyto turto sąskaita priėmimą.
