1 nuotr.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai vyriausybės vadovu vėl paskyrė atsistatydinusį premjerą Sebastieną Lecornu.
Eliziejaus rūmai pranešė, kad po savo pastangų išspręsti vyriausybės krizę jis toliau eis premjero pareigas ir sudarys naują kabinetą.
S. Lecornu, kuris yra ypač artimas E. Macrono patikėtinis, tik prieš keturias savaites pradėjo vadovauti vyriausybei ir po įtampų jos viduje pirmadienį paskelbė apie atsistatydinimą.
Prezidentas tada pavedė jam per dvi dienas išsiaiškinti galimybes įveikti krizę.
S. Lecornu po pokalbių su partijomis buvo įsitikinęs, kad įveikti politinę krizę Prancūzijoje įmanoma be naujų parlamento rinkimų.
Esą yra „labai santykinė“ kelių politinių grupių, įskaitant kairiąją opoziciją, kurios nori susitarti dėl biudžeto ir stabilumo, dauguma.
Premjeru vėl paskirdamas S. Lecornu, prezidentas E. Macronas dar kartą pasipriešino raginimams paskirti vyriausybės vadovą iš kairiųjų stovyklos.
Nepaisant gero kairiųjų partijų pasirodymo pirmalaikiuose parlamento rinkimuose 2024 m. vasarą, E. Macronas po jų vadovauti vyriausybei skyrė konservatorių MIchelį Barnier‘ą ir centristą François‘ą Bayrou, kurie nutolę nuo kairiosios stovyklos.
S. Lecornu prieš tai sakė nenorįs tęsti premjero darbo, tačiau, būdamas artimu prezidento patikėtiniu, negalįs atmesti jo prašymo.
Privalumas yra tai, kad S. Lecornu po intensyvių konsultacijų su partijomis galės tikėtis pakankamai didelio skaičiaus politinių grupių paramos.
Bet kokiu atveju į premjero postą grąžintas premjeras yra spaudžiamas laiko, nes, jei smarkiai prasiskolinusi Prancūzija nori laiku patvirtinti kitų metų biudžetą, jis vėliausiai iki kito pirmadienio turi būti pateiktas parlamentui – ir tai turi padaryti premjeras.
Tai numato konstituciniai terminai. Jei nepavyks to padaryti, tai dar labiau blokuos politiniu požiūriu ir taip paralyžiuotą šalį.
Ar S. Lecornu labiau pavyks antrasis mėginimas – tiek ieškant konsensuso dėl biudžeto, tiek kitais skubiais politiniais klausimais, neaišku.
Nuo pirmalaikių rinkimų 2024 m. vasarą parlamentas pasidalijęs į skirtingus politinius blokus, kurie neturi valdančiosios daugumos, tačiau ir nesijungia į tvirtus aljansus bei blokuoja vieni kitus.
