Lietuva priglaudė dar 15 buvusių politinių kalinių iš Baltarusijos

Ketvirtadienio popietę buvo pranešta, kad Minskas paleido 250 politinių kalinių, 15-a iš kurių atvyko į Lietuvą.

Pradine informacija, buvusius kalinius gabenantis autobusiukas, kaip ir ankstesniais atvejais, turėjo atvažiuoti prie sostinėje įsikūrusios JAV ambasados.

Todėl čia atvyko kai kurių žiniasklaidos priemonių atstovai, buvę Baltarusijos politiniai kaliniai Dmitrijus bei Aleksandras ir politikas P.Gražulis, kurį lydėjo verslininku bei visuomenininku prisistatęs baltarusis Dmitrijus Skinderevas.

Prie ambasados pakalbintas P.Gražulis priminė, kad sovietiniais laikais taip pat buvo persekiojimas ir įkalintas už savo įsitikinimus, todėl puikiai supranta, ką jaučia kiti kalintys asmenys ir džiaugiasi, jog 250 jų pagaliau atgavo laisvę.

Jis pabrėžė, kad JAV politika Baltarusijos atžvilgiu sparčiai keičiasi - šaliai naikinamos sankcijos, o prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kviečia kolegą Aliaksandrą Lukašenką į naują Taikos tarybos konferenciją.

Politiko vertinimu, trukdyti Baltarusijos suartėjimu su Vakarais ir reikalauti šiai šaliai sankcijų gali tik tiek Lietuvos veikėjai, kurie jau byrant Sovietų Sąjungai stojo į Komunistų partiją bei galimai dirba Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir atstovauja jo pozicijai.

Vėliau paaiškėjo, kad buvę politiniai kaliniai bus vežami į Žvėryną, kur ir bus apgyvendinti. Čia jų atvykimo laukė arti šimto žmonių, trečdalį kurių sudarė žiniasklaidos atstovai ir tinklaraštininkai.

Su pastaraisiais pabendravęs D.Skinderevas nurodė, kad būtent jis kartu su Sergejumi Cichanouskiu pradėjo viešinti Baltarusijos problemas, todėl jam ir teko palikti gimtinę.

Vėliau jis dirbo Sviatlanos Cichanouskajos biure, todėl iš arti matė visą „virtuvę" ir pastaroji jam paliko slogų įspūdį. Vyro teigimu, per penkerius rezidavimo Lietuvoje metus S.Cichanouskajos biuras neišlaisvino nė vieno politinio kalinio ir nieko nenuveikė Baltarusijos labui, todėl dalis šalies piliečių į pastarąją veikėją jau žiūri priešiškai.

Vienintelis dalykas, ką biuras spėjo padaryti - išleisti „Naujosios Baltarusijos" pasus, dėl kurių jau kreiptasi į Lietuvos ir Lenkijos prokuratūras, nes Europoje nėra jokios „antros Baltarusijos".

„Net tai, kad Sergejus atgavo laisvę, Sviatlana sužinojo tik tuomet, kai jis jai paskambino būdamas Lietuvoje. Tai akivaizdžiai įrodo, kaip ji domėjosi savo vyro bei kitų politinių kalinių likimu. Kodėl? Nes jos biurui buvo patogu manipuliuoti politiniais kaliniais ir jais besidangstant gauti finansavimą. Iš viso S.Cichanouskajos biuras gavo 380 mln. eurų, iš kurių tik 10-15 proc. buvo panaudota opozicinei veiklai, o kur dingo kitos lėšos - niekas nežino. Ir jeigu kas nors abejoja tuo, ką sakau ar mano, jog meluoju, gali paduoti mane į teismą, kur aš viską įrodysiu", - tikino D.Skinderevas.

Apie tai, ką nuveikė penkerius metus Lietuvoje reziduojantis biuras, D.Skinderevas paklausė ir susitikimo vietoje pasirodžiusio S.Cichanouskajos diplomatinio patarėjo Dzianiso Kučinskio, tačiau šis su visuomenininku bendrauti nepanoro.

Užtat žurnalistams D.Kučinskis papasakojo, kad biuras yra dėkingas JAV, Europai ir Lietuvai, kurių pastangomis 250 žmonių atgavo laisvę.

Jis nurodė, kad 15-a į Lietuvą atvykusių asmenų, kuriam laikui, liks mūsų šalyje, nes jiems reikia atsigauti, apsiprasti, pasitikrinti sveikatą ir t.t.

Taip pat diplomatinis patarėjas patikino, jog biuras ir toliau kovos už tai, kad būtų išlaisvinti visi Baltarusijos politiniai kaliniai.

Tam, pasak jo, dabar yra palanki situacija, nes A.Lukašenka užspaustas į kampą. Jis nesikeis, neatsisakys savo ambicijų, tačiau vėl mėgins laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, todėl esamą situaciją būtina išnaudoti.

Kai galiausiai autobusiukas su išlaisvintais asmeninis atvyko, bendrauti su žurnalistais panoro tik keli iš jų.

Valentinas neslėpė, kad džiaugiasi atgauta laisve, už kurią dėkojo JAV ir Lietuvos politikams. Vyras patikino, kad nepaisant ilgo įkalinimo jaučiasi gerai bei neslėpė, kad iki pat paskutinės akimirkos nežinojo, kur yra vežamas.

Panašiai kalbėjo ir Eduardas. Jis papasakojo, kad visi įkalintieji džiaugdavosi, kai kas nors iš jų atgaudavo laisvę, tačiau jam pačiam sunku buvo patikėti tuo, kad paleis ir jį, nes pastarosiomis dienomis buvo laikomas karceryje.

Jaunas vyras neslėpė pradžioje irgi nežinojęs, kur ir kodėl yra vežamas, bet kai pamatė kelio ženklus, suprato, kad penkis metus trukęs košmaras baigėsi ir jis vėl yra laisvas.

Paklaustas apie artimiausius planus, Eduardas atsakė, jog pirmiausia susisieks su artimaisiais, o vėliau porą dienų skirs aklimatizacijai, kadangi penki, už grotų praleisti metai, paliko savo žymę.