1 nuotr.Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas per sekmadienį vykusius šalies parlamento rinkimus turėjo progą sustiprinti savo įtaką – rinkimai sulaukė palyginti mažo rinkėjų susidomėjimo, o tai atspindi mažėjančią nacionalinės asamblėjos įtaką.
Balsuoti galėjo apie 4,3 mln. Kirgizijos piliečių, tačiau kaip rodo duomenys, paskelbti valandą iki rinkimų pabaigos, balsavo tik apie 1,5 mln. rinkėjų.
Per šiuos pirmalaikius rinkimus tik vienmandačių apygardų kandidatai galėjo pretenduoti į vieną iš 90-ies vietų. S. Žaparovas iš esmės pašalino partijas iš politinės arenos, pakeisdamas sistemą taip, kad, skirtingai nei anksčiau, dauguma deputatų nebėra renkami pagal partijų sąrašus.
Tai greičiausiai padidins įstatymų leidėjų priklausomybę nuo prezidento. Ankstesniame parlamente dar buvo bent keletas S. Žaparovo kritikų.
Nepaisant mažo rinkėjų aktyvumo, rinkimai laikomi S. Žaparovo pergale.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas rinkimų dieną pasveikino jį, sakydamas, kad balsavimas parodė visos tautos paramą S. Žaparovo vadovavimui.
S. Žaparovas atėjo į valdžią 2021 m. per neramumus, kuriuos sukėlė skandalais paženklinti parlamento rinkimai. Pastaraisiais metais jis nuolat stiprino savo pozicijas ir vėl pavertė Kirgiziją prezidentine respublika.
Opozicijos ir žiniasklaidos slopinimas
Visai neseniai vyriausybė aiškiai parodė savo strategiją, įkalindama 10 žinomų opozicijos veikėjų, tarp jų – Kadyrbeką Atambajevą, tremtyje gyvenančio buvusio prezidento Almazbeko Atambajevo sūnų. Jie kaltinami bandymu organizuoti masinius neramumus po rinkimų.
Vadovybė taip pat prastūmė įstatymą dėl užsienio atstovų, leidžiantį griežtai kontroliuoti nevyriausybines organizacijas. Kol kas jis nėra griežtai taikomas.
Prieš rinkimus S. Žaparovas uždraudė keletą kritiškų žiniasklaidos priemonių, kurios rašė apie korupciją, pavadinęs jas ekstremistinėmis.
Spaudos laisvės šalyje sparčiai mažėja, pažymėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nusiuntusi stebėtojus į kalnuose įsikūrusią respubliką prie Kinijos sienos.
Toks valstybės vadovo elgesys kelia daug klausimų, nes pastaraisiais metais jis vaizdavo save kaip kovotoją su korupcija. Jo vieši pasirodymai buvo palankiai sutikti daugelio Kirgizijos piliečių.
Ekonomikos pakilimas
Šis pasitikėjimas taip pat grindžiamas pastebimu ekonomikos pakilimu. Vyriausybė šiais metais tikisi 9 proc. augimo, kuris bent iš dalies yra susijęs su Rusijos karu Ukrainoje.
Kirgizija tapo tarpininke daugeliui prekių, kurios nebėra tiesiogiai gabenamos į Rusiją.
Be to, šimtams tūkstančių rusų esant fronte, išlieka didelė paklausa kirgizų migrantų darbo jėgai. Taip pat tokiais neramiais laikais smarkiai pakilo aukso kainos, o aukso kasyba yra svarbi šalies ekonomikos dalis.
Dėl to paaštrėjo dvi problemos: smarkiai išaugo pragyvenimo išlaidos ir ilgą laiką buvusi užslėpta energetikos krizė dabar tapo akivaizdi, o elektros tiekimo pertrūkiai – dažnesni.
