1 nuotr.Kaip rašo Ispanijos leidinys „La Razon", baigiamoji kalba IX Korėjos darbo partijos suvažiavime tapo savotišku lūžio tašku: ji nebelaiko Pietų Korėjos „klystančia giminaite" - nuo šiol Seulas įvardijamas kaip priešas.
Grasinimas Seului
Partijos suvažiavimas baigėsi aiškiu galios demonstravimu: dėl branduolinio statuso nesiderama - jis įtvirtinamas, Kim Ir Seno aikštėje išsirikiavo 14 tūkst. karių, o dangų virš Pchenjano raižė Liaudies oro pajėgų naikintuvai.
Savaitę trukusias diskusijas šiauriečių lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong Un) užbaigė pasiųsdamas dvi aiškias žinutes: Seului - griežtą įspėjimą, Vašingtonui - užuominą, kad laukiamas bent netiesioginis pripažinimas.
Jis perspėjo, kad už bet kokį pasikėsinimą į šalies suverenitetą bus atsakyta Pietų Korėjos sunaikinimu. Šie žodžiai užbaigia 2024 m. krypties pasikeitimą, kuomet buvo nugriauti susivienijimą simbolizavę paminklai: taikus šalių susivienijimas išbrauktas iš režimo programos, o Pietų Korėja paskelbta priešininke.
Tonas dar labiau sugriežtėjo - pažadėta visiems laikams nustoti laikyti pietų korėjiečius tautiečiais, o prezidento Li Čže Miono (Lee Jae-myungo) pasiūlymai pavadinti apgaulingais. Nutraukus tiesioginį ryšį ir bendradarbiavimą - po 2020 m. ryšių biuro susprogdinimo - Korėjos pusiasalyje beveik neliko priemonių įtampai suvaldyti, nors nuo 1953 m. čia galioja tik paliaubos, o ne taikos sutartis.
Surežisuotoje ceremonijoje „mylimas bendražygis" Kimas dar kartą patvirtintas generaliniu sekretoriumi. Formalumas, kurį valstybinė žiniasklaida pristatė kaip „geriausio pasaulio žmogaus" išaukštinimą.
Realiai už šios ideologinės pompastikos slypi gilesni pokyčiai valdžios struktūroje ir karinė grėsmė, kuria mėginama spausti priešininkus.
K.Č.Unas patikino, kad jo kariuomenė gali sunaikinti kaimyninę valstybę, jei ši imtųsi bent menkiausio priešiško veiksmo. Reikalavimas kategoriškas: Pietų Korėja turi atsisakyti bet kokių teritorinių ar politinių pretenzijų Šiaurės atžvilgiu, antraip gresia katastrofiškas konfliktas. Tokiu tonu siekiama pateisinti naujų branduolinių ginklų, nukreiptų į Pietų Korėją, dislokavimą.
Signalas Vašingtonui
Seului buvo pasakytas griežtas „ne", bet Vašingtonui palikta galimybė dialogui - nors ir su sąlygomis, prieštaraujančiomis nusistovėjusioms tarptautinėms taisyklėms. K.Č.Unas pareiškė, kad santykiai su JAV galėtų būti normalūs, jei Vašingtonas sutiktų su Šiaurės Korėjos, kaip branduolinės valstybės, statusu ir nutrauktų priešišką politiką.
Diplomatinė iniciatyva pasigirdo vis garsiau kalbant apie galimą asmeninį suartėjimą, primenantį 2018 m. įvykius ir turint omenyje artėjantį JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vizitą į Kiniją kovo pabaigoje.
Pchenjanas neketina derėtis dėl nusiginklavimo - branduolinis statusas įtvirtintas Konstitucijoje. Jo tikslas - Vakarų pripažinimas branduoline valstybe mainais į pažadą išlaikyti stabilumą.
Siekdamas sustiprinti pozicijas, K.Č.Unas liepė didinti branduolinių ginklų gamybą ir kurti iš povandeninių laivų paleidžiamas tarpžemynines raketas, kad šalis galėtų atsakyti ir atsako nesustabdytų jokia priešraketinė gynyba.
Dinastijos tąsa ir griežtesnė kontrolė
Suvažiavimas tapo ne vien karinės galios demonstracija - kartu tai buvo ir politinių postų perskirstymas. Atnaujinus daugiau nei 40 proc. Centro komiteto narių, partija pertvarkyta taip, kad valdžioje liktų tik lojalūs žmonės, šioje schemoje tarptautinių analitikų dėmesį patraukė dvi moterys.
Viena jų - lyderio sesuo Kim Jo Čen (Kim Yo Jong), paskirta vadovauti Propagandos departamentui. Anksčiau ėjusi pavaduotojos pareigas, ji tampa pagrindine režimo pozicijos formuotoja ir viena svarbiausių figūrų užsienio politikoje.
Jos paaukštinimas stiprina dinastiją, kurioje svarbiausias pasitikėjimo pagrindas - šeimos ryšiai. Kita vertus, jaunosios Kim Džu Ae (Kim Ju Ae) pasirodymas naktiniame kariniame parade nebelaikomas atsitiktiniu - jis suprantamas kaip signalas apie būsimą valdžios perdavimą.
Kol Kim Ir Seno aikštėje žygiavo kariai, paauglė stovėjo šalia tėvo ir buvo pristatyta kaip branduolinės programos tęstinumo simbolis.
Pasak Pietų Korėjos žvalgybos, tai - neformalus įpėdinės pristatymas, ruošiantis ketvirtajai Paektu (šventu laikomas seniai užgesęs ugnikalnis, ant kurio, pasak legendos, gimė Kim Čen Iras, K.Č.Uno tėvas) linijos kartai perimti branduoline galia apsaugotą valstybę.
Plečiamas arsenalas
Tarp Šiaurės Korėjos prioritetų - daugiau branduolinių galvučių, galingesnės tarpžemyninės raketos ir galimybė jas leisti iš povandeninių laivų.
Kartu didinamas ir trumpojo nuotolio raketų bei valdomos artilerijos kiekis, skirtas taikiniams Pietų Korėjoje naikinti. Taip branduoliniai ginklai vis labiau įtraukiami į įprastus karo planus, numatant paprastesnį jų panaudojimą.
Nepaisant sankcijų, Seulo vertinimu, šalis kasmet galėtų pagaminti medžiagų, reikalingų sukurti iki 20 branduolinių galvučių. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad šiaurės korėjiečiai jų gali turėti apie 50-70.
Šiaurės Korėja toliau aktyviai tobulina kietuoju kuru varomas raketas, mobilius paleidimo įrenginius ir karinius palydovus. Šalis turi sparnuotąsias raketas, smogiamuosius dronus, elektroninės kovos sistemas ir priemones prieš palydovus.
Tiriamos dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės vadovavimo ir valdymo sistemoms, taip siekiant klaidinti sąjungininkų sistemas.
Tiesa, per naktinį paradą naujų tarpžemyninių raketų neparodyta - tikriausiai, sąmoningai. Daugiau dėmesio skirta karių vienybei, specialiosioms pajėgoms ir daliniams, veikusiems Kursko srityje Rusijoje; kai kurie jų žygiavo su Rusijos ir Šiaurės Korėjos vėliavomis.
Ryšiai su Maskva po 2024 m. sutarties ir ginklų tiekimo karui Ukrainoje sustiprėjo, nors viešai tai neakcentuojama..
Karo ekonomika ir įtampa
Kartu su karinių pajėgumų stiprinimu paskelbtas ir penkerių metų ekonomikos planas, skirtas savarankiškumui bei pramonės atnaujinimui. Akcentuojamas pramonės atsparumas, tačiau realių duomenų pateikiama mažai.
Šalis vis dar susiduria su energijos trūkumu, infrastruktūros problemomis ir nuolatiniu maisto stygiumi. Po pandemijos vėl atvertos sienos nepanaikina šalies priklausomybės nuo Kinijos kaip pagrindinės prekybos partnerės, taip pat nemažina stiprėjančių ryšių su Rusija.
Nors režimas žada kelti gyvenimo standartus, didelė dalis išteklių nukreipiama į karinę pramonę. Modelis paprastas - griežta drausmė, ribotas maisto ir prekių paskirstymas bei stipri policinė kontrolė, tikintis, kad įtampą sumažins dalinai leidžiama prekyba.
